Zinaida Emilija Kanis – Kanevičienė, medicinos sesuo (1893-1941)

photo_for_homepage_1_88872006

Medicinos sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė

Zinaida Emilija Seiliūnaitė Kanis-Kanevičienė gimusi 1893 m. kovo 18 d. Trakų apskrityje, Girnakalnio kaime. Tėvai – Ona ir Motiejus Seiliūnai. Šeimoje buvo 6 vaikai. Vaikai anksti tapo našlaičiais – I pasaulinio karo metais vyriausioji iš seserų Ona Stankauskienė pasitraukė į Rusiją ir kartu pasiėmė Emiliją. Emilija tarnavo Marčiukų šeimoje, kurių dukra Zinaida buvo mirusi. Mirusios dukros vardu imta vadinti Emiliją, ją Marčiukų šeima įsidukrino. Baigė keturias gimnazijos klases ir gailestingųjų seserų kursus. 1919 m. penkis mėnesius dirbo Lentvaryje Vilniaus apskrities Raudonojo Kryžiaus gailestingąja seserimi. 1922-1924 m. dirbo Kaune, Karo ligoninėje.

Emilija krikštyta Kietaviškių bažnyčioje, Onuškio bažnyčioje 1922 m. sausio 21 d. susituokė su Lietuvos kariuomenės karininku Kostu Kanis-Kanevičiumi. K.Kanis-Kanevičius gimęs 1891 m. vasario 3 d. Pinsko mieste, baigęs Vilniaus realinę mokyklą. Vėliau baigė Kazanės karo mokyklą, dalyvavo I pasauliniame kare. 1922-1928 m. tarnavo prie Panevėžio dislokuotame Ketvirtajame Lietuvos karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke. 1923 m. lapkričio 29 d.-1924 m. rugsėjo 15 d. buvo aukštųjų karininkų kursuose Kauno karo mokykloje. Šeima į Panevėžį atvyko 1924 m. Nuo 1931 m. gruodžio 31 d. Z.E.Kanis-Kanevičienė dirbo Panevėžio apskrities ligoninėje gailestingąja seserimi laisvai samdomos teisėmis. Nuo 1933 m. sausio 1 d. dirbo etatine gailestingąja seserimi. Su vyru K.Kanis-Kanevičiumi gyveno nuomojamuose butuose Pirties, Margių gatvėse. 1939 m. gegužės 1 d. atleista iš darbo Panevėžio apskrities ligoninėje, 1940 m. liepos 21 d. grįžo į darbą.

1939 m. balandžio 7 d. “Panevėžio garsas” išspausdino žinomo pedagogo Mato Grigonio padėką gyd. Mačiuliui ir seselei Kanevičienei už gerą gydymą. Jokioms visuomeninėms organizacijoms Zinaida Emilija nepriklausė, bet buvo Šaulių sąjungos rėmėja.

Tragiškais 1941-aisiais gailestingoji sesuo Z.E.Kanis-Kanevičienė dirbo savo įprastą darbą Panevėžio apskrities ligoninėje. Birželio pabaigoje, karo veiksmams apimant vis didesnę Lietuvos teritorijos dalį, į Panevėžio ligoninę buvo gabenama vis daugiau sužeistų raudonarmiečių. Kai kurie prieš sovietinę okupaciją kovoję Birželio sukilimo dalyviai taip pat pateko į Panevėžio ligoninę. Esant sudėtingai karo meto situacijai, ligoninėje budėjo Raudonosios armijos kareiviai ir komjaunuoliai, medicinos personalas dirbo ištisą parą. Iki galo nėra žinoma, kodėl 1941 m. birželio 25 d. sovietinių veikėjų buvo suimti trys ligoninėje dirbę gydytojai. Viena versija – Raudonosios armijos kareiviai ir komjaunuoliai apkaltino gydytojus ir gailestingąją seserį Z.E.Kanis-Kanevičienę sužeistų Birželio sukilimo dalyvių operavimu.

Pagal kitą versiją, gailestingoji sesuo pasakiusi frazę “Greičiau viskas pasibaigtų”. Išgirdę tai, ligoninėje buvę sargybiniai birželio 25 d. pradėjo Zinaidos Emilijos ieškoti, apkaltinę, esą ji laukianti ateinančių vokiečių. Gailestingoji sesuo, sužinojusi, kad jos ieško, iš ligoninės pasitraukė. Tada raudonųjų okupantų pyktis nukrypo į ligoninėje dirbusius gydytojus: gydytojai Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis birželio 25 d. suimti ir nuvesdinti į NKVD-NKGB būstinę Vasario 16-osios g.
Norėdama išvaduoti gydytojus, tos pačios dienos popietę gailestingoji sesuo Zinaida Emilija pati prisistatė į minėtą būstinę. Deja, NKVD-NKGB būstinės rūsyje jos ir trijų gydytojų laukė tragiška mirtis. Nužudytų medikų kūnai atrasti 1941 m. birželio 27 d., į miestą įžengus nacistinės Vokietijos kariuomenei. Gailestingoji sesuo Z.E.Kanis-Kanevičienė palaidota Panevėžio miesto stačiatikių kapinėse. Atgimimo metais viena iš Panevėžio gatvių pavadinta Z.Kanevičienės vardu.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“ 2011 gegužės mėn. 07 d.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*