Vaclovas Dambrauskas, Kuršėnų klebonas, kanauninkas (1878-1941)

IMG_0002_NEW

Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas

Kunigas Vaclovas Dambrauskas nuo 1925 metų buvo Kuršėnų klebonas. Jį pažinojo ir jaunas, ir senas kuršėniškis. Kunigo iniciatyva ir rūpesčiu 1927–1933 metais Kuršėnuose buvo pastatyta Romos katalikų bažnyčia, tituluota Šv. Jono Krikštytojo vardu – ji stovi iki šiol. Inžinieriaus S. Gumeniuko suprojektuota bažnyčia konsekruota 1933 m. rugsėjo 29 dieną per šv. Mykolo atlaidus Telšių vyskupo Justino Staugaičio.

Statant bažnyčią energingas Kuršėnų klebonas tapo pačia ryškiausia figūra miesto gyvenime: aktyviai dalyvavo švietimo ir kultūrinėje veikloje, savo veikla tarsi simbolizuodamas ir bažnyčios padėtį, ir įtaką to meto visuomenėje. Ši veikla ir tapo viena pagrindinių mirties jo priežasčių.

Prasidėjus karui ir vokiečių lėktuvams numetus keletą bombų ant Kuršėnų, gyventojai, tarp jų ir kiti kunigai, išbėgo į kaimus, o kan. V. Dambrauskas, nors kitų kunigų ir buvo raginamas bėgti, pasiliko miestelyje, teikė sužeistiesiems sakramentus, laidojo užmuštuosius, saugojo bažnyčią.

Kitą dieną klebonas kun. V. Dambrauskas, kuriam už nuopelnus buvo suteiktas kanauninko titulas, su Ozbučių kaimo ūkininku Pieškumi, šeimininke Valerija Laikūnaite ir vargonininku Rokniu buvo bažnyčioje. Staiga ten įsiveržė ginkluoti Kuršėnų stribai bei komunistė Šeinė Monkovaitė, juos visus išsivarė lauk ir nusivedė į Grušauskio parką. Parke prie nuo bombos sprogimo atsiradusios duobės V. Dambrauską ir Pieškų sušaudė, o kitus paleido.

Kitur rašoma, kad 1941 m. birželio 25 d. 18 val. kan. V. Dambrauskui išėjus iš bažnyčios, šventoriuje jį ir vieną bažnyčios tarną suėmė vietos milicininkai ir raudonarmiečiai, nusivarė į Kuršėnų dvarą, kur karo komendanto pareigas ėjo zootechnikas Bobrickis. Jis suimtuosius įsakė nuvaryti į Kuršėnų kompartijos būstinę. Ten buvo kompartijos sekretorius Justas Stupuras, komunistė Š. Monkovaitė, milicininkai Kasperavičius, Mockus, Kubilius, Damanskis, keli vietiniai bolševikai ir trys raudonarmiečiai karininkai. Kompartijos sekretorius su milicininkais nuvyko į kleboniją daryti kratos ir atvaryti kitus klebonijoje esančius kunigus bei svečius. Kleboniją milicininkai nuodugniai iškrėtė. Po kratos iš klebonijos atsivarė šeimininkę Valeriją Laikūnaitę ir ten buvusius svečius. J. Stupuras, tardydamas kan. V. Dambrauską, pareiškė, kad jis jau seniai laukė progos, kada bus galima jį likviduoti, ir dabar toji proga pasitaikė. Po tardymo, kurio metu iš kanauninko buvo tyčiojamasi, paskelbtas mirties nuosprendis ir jis su kitais suimtaisiais išvarytas į Kuršėnų dvaro parką. Čia suimtuosius sustatė aikštelėje, o kanauninką nuo jų pasivedė apie 50 metrų prie lėktuvo bombos išmuštos duobės. Į prie duobės pastatytą V. Dambrauską priėjusi artyn pirmoji iš pistoleto šovė Š. Monkovaitė. Pataikė į koją. Po to kanauninką ėmė kankinti bolševikai ir milicininkai. Jie jį badė durtuvais, daužė šautuvų buožėmis, galiausiai paleido keletą šūvių. Nukankintąjį užkasė duobėje.

Nužudę kan. V. Dambrauską kitus suimtuosius paleido sakydami, kad nesą įsitikinę jų kaltumu. Po šios egzekucijos žudikai susėdo į vežimus ir nuvažiavo Latvijos pusėn. Nužudyto kunigo lavonas buvo iškastas ir 1941 m. birželio 30 dieną ir perlaidotas Kuršėnų bažnyčios šventoriuje.

Pokario metais tikintieji kunigo nužudymo vietoje buvo pastatę medinį kryžių, kuris apie 1950 m. buvo nugriautas. 1990 m. kunigo giminaičių Adomaičių šeima iš Akmenės pastatė naują medinį kryžių įtvirtintą akmenyje, kuriame parašyta: „Čia nužudytas 1941 m. birželio 24 d. kanauninkas Vaclovas Dambrauskas, Kuršėnų klebonas.“

Kan. V. Dambrauskui paminklas šventoriuje stovi prie pat bažnyčios sienos. Paminkle parašyta: Aš Viešpaties būste gyvensiu Per amžius ilgiausius (Ps. 22, 6).

Kuršėnų miesto parke pastatytas kryžius kun. V. Dambrauskui atminti, jo vardu pavadinta gatvė.

Jubiliejiniais 2000 m. gegužės 7 dieną Romoje, prie Koliziejaus, popiežius Jonas Paulius II vadovavo ekumeninėms pamaldoms, kuriomis paminėtas XX a. tikėjimo liudytojų atminimas. Pamaldomis siekta pagerbti visus įvairių konfesijų XX a. tikėjimo kankinius, neapsiribojant sąrašuose išvardintais asmenimis. Specialios Vatikano komisijos sudarytame sąraše buvo daugiau kaip 12 tūkst. krikščionių iš viso pasaulio.

Į Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą) buvo įrašyta ir 114 tikėjimo liudytojų iš Lietuvos, gyvybės kaina paliudijusių ištikimybę Evangelijai. XX a. tikėjimo liudytojų paminėjimas nebuvo susijęs su įtrauktų į sąrašą asmenų skelbimu palaimintaisiais ar šventaisiais. Šitame sąraše yra ir Kuršėnų klebono kanauninko Vaclovo Dambrausko pavardė.

Informacijos šaltinis:

  •  Kiriliauskas J., Tamošaitis R., “Kuršėnų kunigas kanauninkas V. Dambrauskas (1879-1941)”.- Kuršėnai, „Alfredo l-kla“, 2001, p. 59.

  • Aldona Vasiliauskienė, Kunigų kankinių atminimui / XXI amžius, 2011 m. birželio 23 d., Nr. 48  (1928).


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*