Vaclovas Balsys, kunigas (1905 08 04-1941 06 22)

Untitled-2

Kun. Vaclovas Balsys

Kun. Vaclovas Balsys (1905 08 04-1941 06 22) gimė Stoškų kaime, Žvirgždaičių valsčiuje, Šakių apskrityje. Jo tėvai buvo labai religingi; tėvas anksti pajuto, kad Vaclovas tinka būti kunigu. Pradžios mokykloje ėmė aiškėti jo gabumai mokslams, dvasininko pašaukimą atitinkąs būdas. Baigęs šešias gimnazijos klases, jis tvirtai apsisprendžia tapti kunigu, ir, tėvų laiminamas, 1922 metais išvyksta mokytis į Vilkaviškio seminariją. Ją baigęs 1927 metais, kaip ir J.Dabrila, studijas tęsė Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, Teologijos skyriuje. 1928 metais buvo įšventintas kunigu. Jaunąjį kunigą traukė konkreti ganytojiška veikla įprastoje jam aplinkoje, gimtosios Suvalkijos parapijoje, todėl jis grįžo į Vilkaviškio vyskupiją. Ketverius metus vikaravo Kudirkos Naumiestyje, vėliau Lankeliškiuose. Noriai bendravo su parapijiečiais, aktyviai ėmėsi jaunimo auklėjimo veiklos, rūpinosi pavasarininkais – kaimo jaunimą telkiančia organizacija, propagavusią Dievo meilę ir darbą, sveiką gyvenimo būdą. Į šį darbą stengėsi įtraukti kitus žmones, kurie galėjo ką nors įdomaus papasakoti jaunimui ar patraukti jį savo pavyzdžiu. 1932 metais kun. V.Balsys išvyko dirbti į Kauną kalėjimo kapelionu. Kas paskatino tokiam žingsniui, tiksliai nėra žinoma, galbūt jį traukė savarankiškesnė veikla, o gal ypatinga misija – skelbti Dievo žodį tarp moraliai degradavusių žmonių. Kauno kalėjimo kapelionu jis dirbo maždaug metus – iki 1936-ųjų. Atsiradus laisvai Lankeliškių klebono vietai, jis vėl išvyko į Vilkaviškio vyskupiją. Ten geriausiai atsiskleidė šio žmogaus, kaip kaimo kunigo, sugebėjimai, labai tinkančios tokiai veiklai charakterio savybės, giliausiai buvo panaudota ankstesniais metais sukaupta dvasininko darbo patirtis. Tuo metu Vilkaviškyje jau dirbo kun. J.Dabrila. Taip vėl seni draugai susibūrė draugėn, ir laikas juos vis greičiau ėmė nešti į tragišką jiems ir Lietuvai lemtį. Atvykęs į Lankeliškius, kun. V.Balsys iš karto tapo savas sodiečiams, užmezgė nuoširdžius ryšius su parapijos komitetu, choristais. Pasižymėdamas puikia atmintimi, jis prisimindavo visų problemas, bėdas, patardavo, apsvarstydavo parapijiečių reikalus. Lankeliškiuose jis taip pat ėmė organizuoti pavasarininkus, rengė su jais šventes, ekskursijas, statė spektaklius. Būdamas muzikalus, jis ypač rūpinosi bažnyčios choru, mielai į jį įtraukdavo jaunimą. 1940-ųjų metų vasaros įvykiai, kiek žinoma, nedaug pakeitė sodiečių gyvenimą. Jie nesileido įtraukiami į bolševikų organizacijas, nedalyvavo propagandinėse akcijose. Ramiai dirbdami jiems įprastus žemės darbus, šios atokiau nuo didesnių miestų esančios parapijos žmonės tikėjosi kaip nors išgyventi sunkius laikus. Tų pačių metų rudenį į Lankeliškių parapiją atvyko kun. J.Petrika. 

Kun. V.Balsys palaidotas Kudirkos Naumiestyje.

Informacijos šaltinis: Laikraštis „XXI amžiaus“, 2006 liepos 21 d. Nr. 55.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*