Paulius Racevičius, kunigas (1908 12 15–1933–1941 06 27)

4jpg4

Kun. Paulius Racevičius

Kun. Paulius Racevičius – Vincento Racevičiaus ir Emilijos Knystautaitės pirmagimis, kurį tėvai pažadėjo Dievo garbei (tėvas Vincas buvo Laukuvos bažnyčios maršalka). Paulius gimė 1908 m. gruodžio 15 dieną Laukuvos parapijoje. Šeimoje gimė 14 vaikų (trys jų mirė maži).

Vincas Racevičius buvo išvykęs padirbėti į Ameriką ir grįžęs nusipirko 24 ha žemės prie pat Laukuvos miestelio, pasistatė tris pastatus gyvuliams, grūdams ir nemažą gyvenamąjį namą, tad tėvai nesunkiai išaugino vienuolika vaikų. Viename namo gale dviejuose kambariuose kurį laiką buvo mokykla, o kieme stovėjo aukštas ąžuolo kryžius.

Vaikai nuo mažens dirbo įvairius ūkio darbus, lankė mokyklą. Gabesni buvo numatyti leisti į mokslus, kiti liko dirbti žemę. Pirmagimis Paulius ir jauniausias Bronislovas tapo kunigais. Paulius įšventintas į kunigus 1933 metais, Laukuvos bažnyčioje aukojo pirmąsias šv. Mišias. Dirbo Seredžiuje, Šėtoje ir Joniškyje gimnazijos kapelionu.

1938 metais kunigas Povilas Racevičius buvo atkeltas į Joniškio gimnaziją dirbti kapelionu. Jis buvo labai gyvas, judrus, linksmas, komunikabilus kunigas. Mokiniai džiaugėsi, kad toks mokytojas pasirodė gimnazijoje. Nors 1940 metais jį iš mokyklos atleido, mokiniai ir toliau su kunigu bendravo per mokinių mišias ir ateitininkų būrelyje.

Buvusi kapeliono mokinė Elena Tamulytė yra rašiusi: „Apibūdinti Povilo Racevičiaus nuoširdumą, gerumą ir meilę tėvynei trūksta žodžių. Jis gerbė kiekvieną žmogų, o ypač vargšus. Nepraeidavo pro šalį nepakalbinęs, nepaguodęs, nesušelpęs. Labai nuoširdžiai diegė tėvynės meilę jaunimui, savo mokiniams. Rengdavo ekskursijas po visą Lietuvą, kad jaunimas pažintų gimtą šalį. Dalyvaudavo su mokiniais medelių sodinimo šventėse, tvarkė apleistus karių kapus…“

1941 m. birželio 27 dieną traukėsi rusų kariuomenė. Joniškio parapijos klebonijoje tuo metu buvo kun. P. Racevičius ir zakristijonas Vladas Kaselis. Už lango sprogus artilerijos sviediniui pažiro langų stiklai. Išsigandę nutarė išeiti iš miestelio į laukus ir pasislėpti. Pažįstami, pas kuriuos užėjo atsisveikinti, siūlė pasilikti pas juos, tačiau kunigas Paulius sakė, kad čia nesaugu, nes arti geležinkelis. Ir išėjo… Rusų kareiviai, slėpęsi rugiuose, tuoj juos suėmė. Buvo ir daugiau bėglių, bet šie buvo apsirengę išeiginiais kostiumais. Pervargę ir išbadėję rusų kariai jautė neapykantą gražiai pasipuošusiems, gražiai atrodantiems. Kareiviams kunigas ir varpininkas rodė devocionalijas, škaplierius, aiškino, kas esantys, be to, kunigas turėjo Joniškio gimnazijos dokumentus. Tačiau rusams tai nerūpėjo.

Įrėmę durtuvus į nugarą, kareiviai beginklius žmones nusivarė į mišką. Kaip pasakoja žmonės, apie keturis kilometrus miškais juos varė basus, nes avalynė rusams patiko ir ją pasiėmė. Kai nusibodo džiaugtis aukomis, įrėmė į kaktą pistoletus… Kaimo žmonės greit surado kūnus. Skubiai padarė karstus, nufotografavo ir palaidojo (nuotrauka yra Aukų muziejuje). Po karo pranešta giminėms.

Šiuo metu kun. P. Racevičiaus ir jį į paskutinę kelionę lydėjusio bažnyčios zakristijono Vlado Kaselio palaikai ilsisi Joniškio bažnyčios šventoriuje.

Informacijos šaltinis: Albina RACEVIČIŪTĖ-GADEIKIENĖ, Žmonių meilės kunigas; Kun. Pauliaus RACEVIČIAUS nužudymo 65-osioms metinėms / XXI amžius, 2006 birželio 30 d., Nr.50 (1450).


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*