Jonas Ilskis, kunigas (1907-1985)

Ilskis%20JonasKunigas Jonas Ilskis gimė 1907 04 18 Medsėdžių kaime (Ylakių parapija, Skuodo r.). Jo tėvai Jonas Ilskis ir Domicelė Prialgauskaitė buvo mažažemiai valstiečiai – valdė 12 ha žemės. Šeimoje augo 10 vaikų. Kun. Jonas Ilskis buvo šeštas vaikas šeimoje.
Iš pradžių jis mokėsi pas kaimo daraktorių, vėliau – Ylakių ir Raudonių pradžios mokyklose, Ylakių progimnazijoje, Telšių kunigų seminarijoje. J. Ilskis – Telšių kunigų seminarijos trečiosios laidos absolventas. Kunigu įšventintas 1934 05 26. Pirmoji jo darbo vieta buvo Tauragėje – 1934 m. dirbo Tauragės vikaru. 1935 m. buvo paskirtas Palangos vikaru ir gimnazijos kapelionu, 1939 m. – Skuodo gimnazijos kapelionu ir parapijos vikaru, 1940 m. – Švėkšnos gimnazijos kapelionu, vėliau – Švėkšnos vikaru. Nuo 1941 01 17 – Palangos klebonas. Šias pareigas ėjo iki 1948 m. Tai buvo itin sunkūs Antrojo pasaulinio karo ir pokario suirutės metai. Antrojo pasaulinio karo pirmosiomis dienomis ir paskutiniais karo mėnesiais per apšaudymą stipriai nukentėjo Palangos bažnyčia. Kun. J. Ilskiui pirmajam iš Palangos kunigų buvo lemta rūpintis jos remontu. Tuo jis užsiėmė ir karo ir pokario metais, kai žmonėms ramybės nebūdavo nei dieną, nei naktį – dienomis kaimuose, miškuose, pakelėse niekuo nekaltus žmones užpuldinėdavo, apylinkėse nuolat vykdavo susišaudymai, o naktimis dažnai būdavo miesto gyventojai užpuolami, tarnautojų butaių apšaudomi, padegami. Rinkimų išvakarėse buvo padegti net Palangos grafo Tiškevičiaus rūmai, kur buvo įrengta balsavimo vieta. Tuo laikotarpiu nukentėjo nemažai Palangos parapijos gyventojų, daug jų buvo išvežta į Sibirą, sumažėjo gyventojų kaimuose. Nukentėjo ir nemažai moksleivių. Buvo įvykdyta provokacija, kurios metu nepagarbiai elgtasi su Stalino portretu. Dėl to net trečdalis moksleivių buvo areštuota, įkalinta, ištremta. Ieškota kaltųjų ir tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tuometinis Palangos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas viešoje kalboje moksleivių neramumų organizatoriumi įvardijo Palangos kleboną Joną Ilskį ir pareikalavo jį iškelti iš Palangos. 1948 05 11 Telšių vyskupijos valdytojas J. Ilskį paskyrė Viekšnių (anksčiau – Akmenės, dabar – Mažeikių r.) klebonu ir dekanu. Šias pareigas jis ėjo vos vienerius metus – 1949 m. buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą.
Į Lietuvą sugrįžo tik 1956 m. Po to 1956 05 30 buvo paskirtas Akmenės altarista, 1962 10 19 – Ylakių (Skuodo r.) altarista.
Nuo 1965 11 04 buvo Viekšnių parapijos altarista.
1984 m. iškilmingai pažymėtas J. Ilskio kunigystės auksinis jubiliejus.
Ilskis Jonas Mano gyvenimo keliasDirbdamas kunigu J. Ilskis visada buvo uolus, darbštus, pamaldus dvasininkas, visas savo jėgas skiriantis bažnyčiai ir parapijiečiams. Turėjo jis ir literatūrinių gabumų. Rašė prisiminimus, buvo parengęs gausiai iliustruotas Viekšnių ir Palangos bažnyčių istorijas. Ne visi jo rašto darbai išliko, nes paskutiniais metais iki tremties, ir vėliau, sovietmečiu, jis buvo persekiojamas tuometinės valdžios, todėl savo rašto darbus nuolat slėpdavo pas pažįstamus žmones ir kt. Taip dalis jo rašto darbų dingo. Kitus surinko ir išsaugojo jo pusbrolis – Telšių vyskupas Antanas Vaičius. 
1998 m. vysk. A. Vaičiaus rūpesčiu „Žemaičių žemės“ žurnalo redakcija išleido kun. J. Ilskio atsiminimų knygą „Mano gyvenimo takelis“.
 Kun. Jonas Ilskis mirė 1985 m. spalio 6 d. Viekšniuose. 
Palaidotas Viekšnių bažnyčios šventoriuje.
2000 m. gegužės 7 d. Romoje, Koliziejaus aikštėje, Šventasis Tėvas Jonas Paulius II papildė šimtmečio martirologiją, paskelbdamas 114 Lietuvos kankinių. Tarp jų – ir kun. Jonas Ilskis.
Šaltinis: www.samogit.lt/krastieciai/dbaze/straipsniai/2511.htm

Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*