Justinas Dabrila, kunigas (1905 03 15-1941 06 22)

Untitled-4

Kun. Justinas Dabrila

Kun. Justinas Dabrila (1905 03 15-1941 06 22) gimė Našiškių kaime, Vilkaviškio valsčiuje, pasiturinčių valstiečių šeimoje. Vyresnėse klasėse pasireiškė polinkis į dvasinius dalykus, o pasirinkti kunigystę galbūt paskatino ne tik tėvai, bet ir giminės tradicija – tėvo ir du motinos dėdės buvo kunigai. Baigęs šešias gimnazijos klases, J.Dabrila įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, esančią Zypliuose, laisvose dvaro patalpose. 1927 metais baigęs Vilkaviškio dvasinę seminariją, kaip gabus absolventas gavo rekomendaciją studijuoti Kauno universitete, Teologijos-filosofijos fakultete, Teologijos skyriuje. 1928 metais baigęs pirmąjį kursą buvo įšventintas į kunigus. Kauno universiteto Teologijos fakultetas ugdė ir lavino savo auklėtinius tokia dvasia, kad tapę kunigais jie kartu galėtų būti lietuvių tautos kultūrintojais, švietėjais, aktyviai dalyvautų ir pasaulietiniame gyvenime. Studijų metai praturtino ne tik universitetiniu išsimokslinimu, bet ir suteikė galimybę savarankiškai lavintis. Justinas žavėjosi M.K.Čiurlionio kūryba, susidomėjo naujomis meno rūšimis – fotografija ir kinu, taip pat poezija bei proza. Baigęs universitetą, norėjo vykti į misijas Indijoje, bet, tėvams, artimiesiems labai priešinantis ir apgailestaujant, tos minties atsisakė. Vėliau norėjo tapti jėzuitu ir išvyko į noviciatą Vokietijoje, paskui į Olandiją, kur pradėjo rengtis filosofijos daktaro laipsniui. Po pusmečio, 1931 metais, išvyko į Romą stažuotis Jėzuitų universitete. Dvejus metus prabuvęs užsienyje, Justinas pradėjo abejoti, ar verta stoti į vienuolyną. Viena to priežasčių galėjo būti pablogėjusi sveikata. Be to, jis norėjo pasišvęsti kunigo darbui tėviškėje, o būnant jėzuitu galėjo nutolti nuo namų. Vis dėlto kun. J.Dabrila norėjo tęsti mokslus Vakarų Europoje ir įgyti filosofijos daktaro laipsnį, todėl išvyko į Romą. Kunigas daug keliavo – taip plėtė akiratį, kad galėtų labiau pasitarnauti Lietuvos žmonėms įvairiuose reikaluose. Grįžęs iš Italijos, apsigyveno savo vyskupijoje ir įsidarbino Vilkaviškio gimnazijoje kapelionu. Jis jautėsi reikalingas Suvalkijoje, mėgo jaunimą, kuris taip pat pamilo paprastą, linksmą, išsilavinusį, plačių pažiūrų kunigą. Kunigas Justinas ėmėsi vadovauti eucharistiniam būreliui, tapusiam mokinių lavinimosi, turiningo laisvalaikio centru. Buvo organizuojamos ekskursijos, stovyklos, įvairūs renginiai, leidžiamas žurnalas „Negęstantis židinys“. Kunigas ėmėsi plačios švietėjiškos veiklos – parapijos salė tapo miesto kultūros židiniu. 1936 metais įvyko svarbi permaina – kun. J.Dabrila tapo Vilkaviškio kunigų seminarijos profesoriumi, joje dėstė dogminę teologiją, tačiau nenutraukė ryšių su gimnazija, jos eucharistiniu būreliu. 1940 metais sovietams okupavus Lietuva, kunigai pateko jų nemalonėn. Buvo uždrausta dėstyti tikybą mokyklose. Sunkiai ėjo darbas seminarijoje. Kun. J.Dabrila išvyko į Kauną, manydamas, kad ten jam bus lengviau, tačiau pasirodė priešingai. Kartu su kun.V.Brizgiu jie grįžo į Vilkaviškį ir apsistojo Lankeliškiuose, pas kleboną kun. V.Balsį, kur 1941 m. birželio 22-ąją buvo suimti ir nužudyti netoliese esančiame Budavonės miške.

Kun. J.Dabrila palaidotas Alksnėnuose, prie bažnyčios.

Informacijos šaltinis: Laikraštis „XXI amžiaus“, 2006 liepos 21 d. Nr. 55.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*