Ambraziejus Jakavonis, kunigas (1886-1943)

photo_for_homepage_1_19599576

kunigas Ambraziejus Jakavonis

Gimė Dzūkijoje, Merkinės parapijoje paprastų kaimo žmonių Karolio Jakavonio ir Reginos Valevičiūtės penkių vaikų šeimoje [1]. 1904 m. buvo panaikintas lietuvių spaudos draudimas, o 1905 m. įvyko garsusis Vilniaus Seimas. Šie du dideli įvykiai turėjo pažadinti būsimo kunigo lietuvišką sąmonę. 1907–1911 m. A. Jakavonis mokėsi Vilniaus gimnazijoje, vėlau studijavo tuomet lenkiškoje Vilniaus kunigų seminarijoje. Ją baigęs buvo paskirtas vikaru  į Gervėčius – lietuvišką salą Astravo rajone  (dabar – Baltarusija). Tuo metu jis jau buvo susipratęs lietuvis. Prieš kunigui atvykstant į Gervėčius, bažnyčioje visos pamaldos vyko tik lenkų kalba. Paskirtas į Gervėčius vikaru, A. Jakavonis įvedė lietuviškas pamaldas. Lankydamas parapijiečius, kalėdodamas, kunigas ragino juos mylėti gimtąją kalbą, gerbti savo senuosius papročius, dainuoti lietuviškas dainas, neužmiršti lietuviškų šokių. Ragino parapijiečius mokytis lietuviškai skaityti ir rašyti, platino lietuvišką spaudą. Dar didesnės galimybės A. Jakavonio lietuviškai veiklai atsirado, kai vyskupas Jurgis Matulaitis jį paskyrė Gervėčių klebonu. Kunigas daug prisidėjo prie lietuviškos inteligentijos ugdymo. Jis atrinkdavo mokinius, juos parengdavo ir siųsdavo į lietuvių gimnaziją Vilniuje. Kunigas pats mokė vaikus lietuvių kalbos. Dėl lietuviškos veiklos lenkų okupacijos metais A. Jakavonis buvo persekiojamas, kalintas Lukiškių kalėjime (1921 m., 1927m.), pagaliau iš Gervėčių atšauktas. Paskirtas į Kliukščionis (dabar – Baltarusija), vėliau  – į Švenčionėlius (Švenčionių r.), A. Jakavonis 1929 m. pradėjo statyti didelę mūrinę bažnyčią. 1934 m. jis ir iš šios parapijos kilęs kunigas K. Pukėnas suorganizavo čia Liaudies namų statybą [4]. Tais pačiais metais, dar nebaigus jų statybos, A. Jakavonis buvo iškeltas į Eitminiškes (Vilniaus r.). Jo iškėlimo iš Švenčionėlių priežastis ir buvo tie baigiami statyti Liaudies namai. Tai buvo lenkų ir jų dvasinio vadovo arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio „atpildas“ kunigui A. Jakavoniui už lietuvybės puoselėjimą. Atkeltas į Eitminiškių parapiją, A.Jakavonis lietuviškų pamaldų čia neįvedė, nes nebuvo kam jų lankyti, dauguma parapijiečių buvo sulenkėję. Eitminiškės A. Jakavoniui buvo ištrėmimo ir bausmės vieta. Čia jo lietuviškai veiklai dirvos nebebuvo. Tačiau jis nenusiminė ir sąžiningai ėjo kunigo pareigas, rasdamas progų parapijiečiams priminti jų lietuvišką kilmę [1]. Kai 1939 m. Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai, sąlygos pasikeitė. Bažnyčioje buvo įvestos lietuviškos pamaldos [7]. Manoma, kad 1944 m. Velykų dieną, po pamaldų, į Eitminiškes atvyko Armijos Krajovos būrys, užėmė kleboniją. Kunigas buvo nuvarytas į Armijos Krajovos štabą ir balandžio 11 ar 12 d. žiauriai nužudytas netoli Balinavo viensėdžio, prie Neries. Kas konkrečiai jį nužudė  – neaišku [7]. Nėra išlikusių žinių, kaip kunigas buvo tardomas ir kankinamas, kada tiksliai nužudytas, kur paslėpti jo palaikai. Yra žinoma tik tai, kad jis neabejotinai mirė žiauriai nukankintas. Sklido kalbų, kad Eitminiškių parapijos gyventojai žinojo, kur žudikai paslėpė kunigo palaikus, bet bijojo sakyti. Esą, jis buvo taip sudarkytas, kad jo niekas ir radęs nepažintų [2, 7].

 1993 m., minint kunigo 50-ąsias nužudymo metines, buvo išleista Antano Patacko brošiūra  „Kunigas Ambraziejus Jakavonis“ [8]. Kaip rašoma knygos  pratarmėje, „Autoriaus atliktas darbas tėra medžiaga monografijai apie kun. A. Jakavonį“. Irena Juknevičiūtė savo straipsnyje pažymi, kad šis leidinys yra vertingas tuo, kad čia apžvelgiama A. Jakavonio biografijos faktai nuo pat gimimo iki žūties. Tačiau šią informaciją daug kur reikia patikslinti [7]. Apie A. Jakavonį savo atsiminimų knygoje „Vieno žąsiaganio istorija“ užsimena kunigas Vaclovas Aliulis [1]. Lietuviškose enciklopedijose informacijos apie A. Jakavonį nepateikiama. Išsamiai, remiantis archyviniais dokumentais, apie kunigą rašoma Irenos Juknevičiūtės straipsnyje [7]. Čia pateikiama trumpa publikacijų apie A. Jakavonį apžvalga, patikslinti kunigo žūties metai ir aplinkybės. Keletą straipsnių yra parašęs žurnalistas Algis Jakštas laikraštyje „Švenčionių kraštas“ [4, 5, 6].

1988 m. balandžio 24 d. Eitminiškių (Vilniaus r.) bažnyčios šventoriuje buvo pašventintas paminklas Vilniaus krašto švietėjui, buvusiam Eitminiškių klebonui, kunigui A. Jakavoniui. Paminklą suprojektavo architektas Napalys Kitkauskas. Didžiausią paminklo lėšų dalį padengė kunigas Stasys Valiukėnas. Prie paminklo pastatymo daug prisidėjo tuometinis Eitminiškių bažnyčios administratorius kunigas Ričardas Jakutis [8].

 A. Jakavonis įrašytas į 2000 m. popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtą Bažnyčios kankinių sąrašą – martirologiją [3].

2009 m. išleistas atminimo medalis, skirtas Švenčionėlių bažnyčios 50-mečiui (autoriai: G. Cibulskis, S. L. Makaraitis, Z. Jankauskas). Medalyje pavaizduoti parapijos įkūrėjai, klebonai Boleslovas Bazevičius, Bronius Laurinavičiu ir Ambraziejus Jakavonis [5, 6].

A. Jakavonis prisimenamas ir pagerbiamas taip pat Gervėčiuose, kur  šis lietuvių tautos žadintojas kunigavo šešiolika metų, buvusių vienu šviesiausių jo gyvenimo laikotarpiu. Gervėčių  bažnyčios šventoriuje palaidota kunigo  motina Regina Jakavonienė [8].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Aliulis, Vaclovas. Vilniečiai šviesuliai: [taip pat apie A. Jakavonį] // Aliulis, Vaclovas. Vieno žąsiaganio istorija : pasakojimai ir pamąstymai. – Vilnius, 2007. – P. 86-93.

 2. Averkienė, Rūta. Ambraziejus Jakavonis – lenkų okupacijos auka: [ apie lenkų okupacijos (1920-1939 m.) laikotarpį bei kunigo A. Jakavonio žūtį]. – Portr. // Respublika. – 2011, rugs. 23, p. 14.

 3. Burkus, Jonas. – 2-oji pertv. ir papild. laida. – Vilnius, 2002, p. 139.

 4. Jakštas, Algis. Gyvenimas paaukotas Dievui ir žmonėms: [apie kunigą A. Jakavonį]. – Portr. // Švenčionių kraštas. – 2007, bal. 4, p. 5.

 5. Jakštas, Algis. Išleistas medalis, skirtas Švenčionėlių bažnyčios 50-mečiui. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2009, rugpj. 8, p. 1.

 6. Jakštas, Algis. Įamžintas Švenčionėlių parapijos įkūrėjų atminimas. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2009, geg. 23, p. 1, 3.

 7. Juknevičiūtė, Irena. Kunigo Ambraziejaus Jakavonio žūties mįslė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis (2001). – T. 19, p. 179-194.

 8. Patackas, Antanas. Kunigas Ambraziejus Jakavonis. – [ Vilnius], 1993.- 71 p., iliustr.

 Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus rajono CB), 2012


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*