Leidiniai apie šv. Kazimierą

s09064

Maslauskaitė S. Šventojo Kazimiero atvaizdo istorija XVI – XVIII a. Vilnius, 2010. 300 p., lietuvių k., ISBN 978-609-8039-01-6.

Pasakojama šv. Kazimiero atvaizdo istorija apima laikotarpį nuo šventumu pagarsėjusio karalaičio kanonizacijos proceso pradžios 1520 m. iki XVIII a. pabaigos. Siekiama parodyti, kaip pamaldumas šv. Kazimierui įgauna matomą pavidalą, atskleisti jo atvaizdų genezę, ikonografijos įvairovę, atributų simbolinę ir teologinę prasmę. Savo ruožtu šventojo atvaizdai ir tekstai apie jį parodo, kaip konkrečioje epochoje į jį buvo žvelgiama ir kokią vietą jis užėmė tikinčiojo gyvenime. Po karalaičio Kazimiero mirties 1484 m. ėmęs sklisti šventumo garsas pirmiausia liudijo šventojo kaip valstybės ir tikėjimo gynėjo statusą. XVI – XVII a. Katalikų bažnyčios vykdytos reformos skatino valstybės globėjo kultą – pelnęs „nekruvinojo kankinio“ titulą, jis tapo sektinu pavyzdžiu šventumo siekiantiems pasaulietiniams ir dvasiniams vadovams. Šv. Kazimieras pirmiausia suvokiamas kaip Lietuvos ir Lenkijos globėjas, jo ikonografija paremta gyvenimo ir šventumo istorijos pasakojimu, todėl vaizdas ir pasakojimas yra tarsi dvi kolonos, ant kurių laikosi ir šios istorijos arka.

s09060Šventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje. Vilnius, 2009. 560 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-9955-415-91-6.

Karalaitis Kazimieras (1458–1484), Katalikų Bažnyčios pripažintas šventuoju, popiežiaus Urbono VIII 1636 m. buvo paskelbtas Lietuvos Globėju, o Pijaus XII 1948 m. – viso pasaulio lietuvių jaunimo Globėju. Tvarios, ilgametės pamaldumo ir pilietinio sureikšminimo tradicijos dėka šv. Kazimiero atvaizdai, įvairūs kiti regimieji religinio tikėjimo bei istorinės atminties ženklai sudaro ypatingos svarbos kultūrinį sluoksnį.

Leidiniu siekiama atskleisti Lietuvos Globėjo gerbimo tradiciją ir atvaizdo plėtotę nuo XVI a. iki mūsų dienų. Atvaizdu, kaip ir bažnyčios titulu ar žmogaus krikšto vardu, reiškiasi pamaldumas šventajam, skirtingose epochose ir bendruomenėse įgyjantis įvairias formas. Knygoje labiausiai norėta išryškinti pamaldumo šv. Kazimierui istorinę sklaidą, šventojo gerbimo pavidalų ir atvaizdo raiškos tendencijų pjūvį. Todėl įvairi ir gausi medžiaga buvo suskirstyta ne pagal dailės žanrus ar ikonografinius tipus, o pagal laikotarpius, kurie atitinka Lietuvos Globėjo gerbimo tradicijos pokyčius, yra neatsiejami nuo mūsų krašto praeities ir dabarties realijų. Leidinį sudaro penkios dalys, kai kurios iš jų suskirstytos į potemes, detalizuojančias šventojo gerbimo ir atvaizdo sampratas.

get_photoVilniaus Arkikatedros šv. Kazimiero koplyčia. Vadovas.  Autoriai:  Vytautas Ališauskas  ir Mindaugas Paknys. Vilnius: Aidai, 2004.

Šventasis Kazimieras, Lietuvos globėjas, mirė 1484 m. kovo 4 d. Gardine, tada Lietuvoje. Nuo to laiko jo palaikai ilsisi Vilniaus Katedroje. Dabartinė Šv. Kazimiero koplyčia yra viena gražiausių Lietuvos sotinės šventovių. Pastatyta XVII a., ji mažai pakitusi išliko iki mūsų laikų. Šis leidinys – pirma lietuviška knyga, skirta Šv. Kazimiero koplyčiai. Per šimtą iliustracijų perteikia visas šventovės dalis ir svarbesnes detales; tekste pateikiamos pagrindinės istorinės žinios apie jos statybą ir kūrėjus, išsamiai išaiškinama koplyčioje esančių meno kūrinių prasmė.

„Iš kupolo srovėmis tekanti minkšta šviesa išryškina nuostabų reginį, kuriame tamsūs ir spalvoti sienų marmurai suderinti su spalvingu freskų pasauliu, lipdytinių reljefų šviesoraščiu, žibančiu statulų ir sarkofago sidabru. Kai įeini į šią mažytę šventovę, tuojau pasijunti apglėbtas pietietiško džiaugsmingo, kvapnaus pasaulio, išausto iš skaisčių spalvų ir nušviesto šypsenos pašvaiste.“

get_photoŠv. Kazimiero gyvenimo ir kulto istorijos šaltiniai. Sudarė, įvadą ir paaiškinimus parašė: Mintautas Čiurinskas  / Fontes ecclesiastici historiæ Lithuaniæ 3. Vilnius: Aidai, 2003.  ISBN9955-445-72-6.

Šventasis Kazimieras iki šiol žinomas daugiau kaip liaudies meistrų pamėgtas geraširdis karalaitis, pasipuošęs ilga raudona mantija, su kryžiumi vienoje ir lelija kitoje rankoje. Šis šaltinių rinkinys leis pažinti vis dar vienintelį lietuvių šventąjį kaip realios istorijos veikėją, žmogų, politiką, tikintįjį. Jo dalykiniai laiškai ir prakalbos priartina valstybės vyro mąstymą, o amžininkų ir vėlesnių autorių liudijimai pateikia biografijos faktus.
Karalaičio Kazimiero kultas – svarbus šaltinis lietuviškajam dvasingumui suprasti. Jo stebuklai parodo kasdienius LDK žmonių rūpesčius. Tikrove alsuojantis „Šv. Kazimiero eisenos“ aprašymas atskleidžia ne tik religinę Vilniaus panoramą, bet ir kultūrinę sostinės topografiją.

1350675207_88Ankstyvieji šv. Kazimiero “gyvenimai”. Sud. M. Čiurinskas / Fontes ecclesiastici historiae Lithuaniae 4. Vilnius: Aidai, 2004. ISBN9955-656-01-8

Šioje knygoje skelbiami trys pirmieji karalaičio Kazimiero gyvenimo aprašymai atskleidžia autentiškus šventojo bruožus – jo išvaizdą, būdą, dvasingumą. Popiežiaus pasiuntinys italas, vilnietis vietos Katedros kanauninkas ir lenkas jėzuitas – pirmas Vilniaus Universiteto rektorius – kiekvienas savaip žvelgia į Lietuvos Globėją ir jo tėvynę. Šie tekstai – dar neapmąstyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos religinio gyvenimo, kultūros ir istorijos šaltiniai. Šventojo biografijas reikšmingai papildo visai nauji, XX a. mokslininkų nežinoti dokumentai. Šiuo leidiniu tęsiamas šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto šaltinių publikavimas. Iš tų šaltinių vis dar vienintelį lietuvių šventąjį galime pažinti kaip realios istorijos veikėją – žmogų, politiką, krikščionį.

karalaitis-kazimieras-1Karalaitis Šventasis Kazimieras / Kazimieras Paltarokas. – Vilnius : Danielius, 2010.- 144 p. ISBN 978-9955-476-84-9.

Šis istorinis vyskupo K. Paltaroko rankraštis apie karalaitį šv. Kazimierą baigtas rašyti 1954 m. Vilniuje. Vyskupas kruopščiai rinko medžiagą apie šventąjį. Tuo tikslu jis ne kartą važiavo į Gardiną, kur šventasis užgeso žemiškajam gyvenimui.

XX amžiaus pirmoje pusėje šv. Kazimiero kulto skleidimo centras buvo Panevėžio vyskupija, kur dirbo vyskupas K. Paltarokas. Jis ypač buvo pamilęs šventąjį Kazimierą, ne tik jam atsidavęs gilioje maldoje, bet rūpinosi, kad visi galėtų džiaugtis jo globa ir dangiškąja palaima. 1928 m. sausio 25 d. vyskupo Kazimiero Paltaroko prašymu Šventasis Tėvas Pijus XI savo dekretu šv. Kazimierą paskyrė Panevėžio vyskupijos globėju, o Šventasis Tėvas Pijus XII jį paskyrė ypatingu jaunimo globėju.

Šis leidinys yra ne tik padėka mūsų globėjui šv. Kazimierui, bet ir graži ganytojo vyskupo Kazimiero Paltaroko atmintis.

Tapydamas mūsų Šventojo portretą, nekelsiu jo gyvenimo padangėn, leisiu jam kol kas vaikščioti Lietuvos žeme; jo prakilnybės ieškosiu žemiškame gyvenime, vaizduosiu jį kasdieninėje aplinkoje… Pamatysime jį nebuvus jokį antžmogį, nežiūrint jo karališkos didybės, buvus tokį pat karalaitį kaip ir jo broliai, tiktai nežemiško būdo jaunikaitį. Jisai karaliaus karūną bei skeptrą pakeitė Išpažinėjo lelija bei amžinu dangaus vainiku. (Vyskupas Kazimieras Paltarokas T. M.)

defaultPranas Gavėnas. Šventasis Kazimieras. [Įžanginis žodis vysk. J. Žemaičio]. Antrasis papildytas leidimas. – Alytus: Don Bosko saleziečių leidykla, 1998. – 136 p.: iliustr.

Šioje P. Gavėno knygoje susitinkame su kol kas vieninteliu Lietuvos šventuoju – karalaičiu Kazimieru. Jis yra pirmasis moderniosios epochos jaunas šventasis pasaulietis. Ši knyga parašyta su didele meile, lengvai skaitoma, „joje susipina poetiškumas ir švelnumas, istoriografiškumas ir memuarinė medžiaga“. Autorius, ilgai darbavęsis Brazilijoje ir ten populiarinęs Šventąjį Lietuvos Globėją, ir grįžęs tėvynėn tęsia šį kilnų darbą, karštai trikšdamas, kad ir Lietuvos jaunimas geriau pažintų savo Ypatingąjį Globėją.

Prof. Zenonas Ivinskis „Šventas Kazimieras“ (Išleido Tėvai Pranciškonai, New Yorkas, 1955 m.). 

Tai, palyginti, nemažas veikalas (222 p.), aprūpintas gausiomis iliustracijomis, plačia bibliografija, išnašomis ir santrauka anglų kalba. Tai yra pirmas tokios apimties veikalas apie šventąjį ne tik mūsų religinėje ir istorinėj literatūroje, bet ir kitomis kalbomis. Kadangi šv. Kazimieru galėtų dalintis, nors ir nelygiomis, ir lenkai, taip kaip ir šventojo gyvenimas buvo blaškomas tarp Krokuvos, kur jisai gimė 1458 m., ir Vilniaus bei Gardino, kur jisai mirė 1484 m., galima būtų laukti, kad ir šie pastarieji pašvęs jam vieną kitą studiją. Tačiau ligi šiol, išskyrus vieną kitą žurnalinį straipsnį, lenkai neturi nieko apie šv. Kazimierą, kas galėtų prilygti Z. Ivinskio veikalui. Gal tai irgi yra įrodymas, kad šventasis yra daugiau susirišęs su lietuvių tauta. Lietuviškai apie jį yra parašę brošiūras kun. prof. A. Alekna (1927 m.) ir Simas Sužiedėlis (1947 m.). Be to, istorikas A. Kimša yra parašęs apie šv. Kazimierą disertaciją Vilniaus universitete (nespausdinta).

Rabikauskas Paulius. Lietuvos globėjas šv. Kazimieras. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. Vilnius – Kaunas. 1993.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*