Palaimintojo Mykolo Giedraičio diena Videniškiuose (2015)

Videniškių bažnyčios vidus. Agnės Kučinskaitės nuotr.

2015 m. gegužės 4 d. Videniškių parapijos bažnyčioje, Kaišiadorių vyskupijoje, buvo paminėtos palaimintojo Mykolo Giedraičio 530-osios mirties metinės – gimimo dangui diena.

Videniškių bažnyčioje pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras mons. teol. dr. Algirdas Jurevičius ir Videniškių parapiją aptarnaujantis Molėtų dekanas ir klebonas mons. Kęstutis Kazlauskas, dalyvavo dekanato ir kiti kunigai, taip pat kunigaikščių Giedraičių giminės atstovė Rosy Giedroyc iš Anglijos ir Karalienės Jadvygos ordino vienuolės – seserys, puoselėjančios palaimintojo Mykolo dvasingumą, iš Krokuvos.

Po pamaldų duris atvėrė Atgailos kanauninkų vienuolynas, kuriam priklausė ir palaimintasis Mykolas. Vienuolyno pastato, statyto XVII a., atidarymo ceremonijoje dalyvavo palaimintojo Mykolo Giedraičio istorijos tyrinėtojai – prof. Aldona Prašmantaitė, prof. Laima Šinkūnaitė, dr. Darius Baronas, dr. Asta Giniūnienė, istorikė Arimeta Vojevodskaitė, taip pat Videniškių apylinkes tyrinėjęs archeologas prof. Albinas Kuncevičius, LR Seimo nariai – Petras Čimbaras ir Valentinas Stundys, Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, kiti garbūs asmenys, vietos bendruomenė.

Videniškių vienuolyne gyveno ir kūrė iškiliausia lietuvių baroko asmenybė XVIII a., senosios lietuvių raštijos paminklo „Broma atverta ing viečnastį“ (1753 m.) autorius Mykolas Olševskis. Tuo laiku vienuolyne buvo gausi biblioteka – apie 400 veikalų. Šiuo metu vienuolyne įveiklinamas amatų centras, vykdant LEADER projektą „Vienuolyno amatų kūrimas“. Videniškių Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblis – nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas, labai retas renesanso ir baroko sandūros pavyzdys, turintis vertingų architektūrinių, istorinių, dailės, archeologinių, memorialinių ir sakralinių savybių. Jame veiks Molėtų krašto muziejaus padalinys – Vienuolyno muziejus.

Penkioliktajame šimtmetyje gyvenęs Mykolas Giedraitis – vienas iš nedaugelio krikščioniškosios Lietuvos sūnų, keliamų į altoriaus garbę, o palaimintuoju pradėtas tituluoti dar septynioliktojo amžiaus pradžioje. Iki XV a. šventu gyvenimu pagarsėję asmenys galėjo būti vadinami palaimintaisiais. Popiežius Urbonas VIII pertvarkė beatifikacijos procesą, pagal kurį oficialus pripažinimas palaimintuoju rezervuotas Apaštalų Sostui. Taip nuo XVII a. pr. į beatifikaciją imta žiūrėti kaip į pirmąjį skelbimo šventuoju etapą. Remiantis nauja tvarka Mykolo Giedraičio beatifikacijos klausimas tuomet taip ir liko neišspręstas. Tad Mykolas Giedraitis, remiantis sena tradicija, vadinamas Palaimintuoju.

Liaudies palaimintasis Mykolas Giedraitis, šv. Kazimiero amžininkas, gimė apie 1425 metus Giedraičiuose, kur gyvenę jo tėvai, tačiau neatmetama galimybė, jog jis galėjęs gimti Videniškiuose, senelio dvare.

Mykolas buvo vienintelis vaikas, tačiau teikė tėvams daugiau rūpesčių negu džiaugsmo. Buvo silpnos sveikatos, dažnai sirguliavo ir liko neūžauga, luošas: nevaldė vienos kojos, vaikščiojo su ramentais. Panašioje situacijoje atsidūręs žmogus būtų puolęs į neviltį, tačiau Mykolas nuėjo kitu keliu. Jo paliegusiame kūne buvo sveika ir stipri siela, nes gyvenimo stiprybės sėmėsi maldoje.

Nuolatinė fizinė kančia skatino vis dažniau kelti žvilgsnį į Nukryžiuotąjį Kristų. Šaltinių stoka neleidžia atsakyti į klausimą, kas paskatino Mykolą atsisakyti kilmės privilegijų ir įstoti į atgailos kanauninkų vienuolyną Bistryčioje (dabar – Baltarusija). Lietuvoje šie vienuoliai buvo vadinami „Baltaisiais Augustinais“. Išvykdamas į Krokuvoje vyksiančią generalinę kapitulą vienuolyno vyresnysis kartu pasiėmė ir novicijų Mykolą. Šis Krokuvoje baigė noviciatą, davė vienuoliškus įžadus ir ten apsistojo.

Dėl fizinių trūkumų negalėjo ruoštis kunigystei, todėl visą gyvenimą liko vienuoliu – broliu. Jis prižiūrėjo bažnyčią, rūpinosi švara, puošė altorių, žodžiu, atlikdavo tai, kas įprasta kiekvienam zakristijonui. Gyveno mažyčiame kambarėlyje šalia įėjimo į bažnyčią. Mėgo vienatvę, mažai kur beišeidavo. Dėl neįgalumo jam nebuvo lengva prisitaikyti prie įprasto vienuoliams bendruomeninio gyvenimo, tačiau tai netrukdė siekti krikščioniško tobulumo. Asmeninė malda, atgaila ir meilė liturgijai buvo pagrindinės jo dvasinio tobulėjimo priemonės.

Vienuolyną lankantys piligrimai kreipdavosi į brolį Mykolą, prašydami už juos pasimelsti ir patirdavo užtariančios maldos galią. Ankstyviausi rašytiniai šaltiniai apie Mykolo Giedraičio gyvenimą mini, jog brolis Mykolas kryžiaus ženklu ir malda sustabdęs besiplečiantį gaisrą, išpranašavęs įvykių, kurie pasitvirtino po jo mirties.

Brolis Mykolas mirė 1485 m. gegužės 4 d. ir buvo palaidotas šv. Morkaus bažnyčioje, Krokuvoje. Žmonės tuojau pradėjo gausiai lankyti kapą, melsti jo užtarimo ir patirti, kad jų maldos išklausomos. Viskas buvo stropiai užrašinėjama, buvo pradėta rinkti medžiaga beatifikacijai, ketinant viską perduoti Apaštalų Sosto sprendimui, tačiau 1494 m. ir 1544 m. gaisrai sunaikino svarbiausius dokumentus. Nėra jokių žinių apie tai, kad tuomet Romoje būtų buvusi pradėta jo beatifikacijos ar kanonizacijos byla.

Garsas apie šventą Mykolo Giedraičio gyvenimą netrukus pasiekė ir Lietuvą. 1617 m. Mstislavlio vaivada Martynas Giedraitis fundavo reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną Videniškiuose ir kartu su broliu Žemaičių vyskupu Merkeliu Giedraičiu pastatė vienuolyną ir naują mūrinę bažnyčią, kurioje vėliau buvo įrengta palaimintajam Mykolui skirta koplyčia.

Krokuvos arkivyskupija 1991 m. sudarė istorikų komisiją ir atgaivino Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesą, kuris 1998 m. balandžio 24 d. arkivyskupijos lygmenyje buvo iškilmingai baigtas, o visa proceso medžiaga išsiųsta į Šventųjų skelbimo kongregaciją Vatikane. Tikimasi, jog neužilgo Mykolas Giedraitis bus oficialiai pripažintas Palaimintuoju.

Lietuvos vyskupai taip pat remia Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesą ir tikisi, kad jo beatifikacija pagelbės Lietuvos tikintiesiems ieškoti dvasinio gyvenimo gelmės, pažadins pašaukimų pašvęstajam gyvenimui ir, nepaisant įvairių kliūčių, paskatins siekti šventumo.

Palaimintojo Mykolo Giedraičio minėjimas Videniškių parapijos bažnyčioje – kiekvieno mėnesio 4 d. – šv. Mišios ir užtarimo malda į palaimintąjį Mykolą – litanija.

Palaimintojo Mykolo Giedraičio litanija:

Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!

Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!

Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Marija, melski už mus!

Šventasis Juozapai, melski už mus!

Šventasis Augustinai, melski už mus!

Palaimintasis Mykolai, melski už mus!

Garbingasis Giedraičių giminės atstove, melski už mus!

Nukryžiuotosios Meilės išpažinėjau, melski už mus!

Paslėpto gyvenimo Dvasioje vadove, melski už mus!

Stropusis Bažnyčios tarne, melski už mus!

Rūpestingasis Dievo namų prižiūrėtojau, melski už mus!

Nuolankusis Altoriaus patarnautojau, melski už mus!

Dalyvaujančių liturgijoje globėjau, melski už mus!

Šventumo kasdienybėje skleidėjau, melski už mus!

Išmintingasis kuklumo pavyzdy, melski už mus!

Užtariant palaimintajam Mykolui:

- Gilesnio Dievo žodžio pažinimo išmokyk mus, Viešpatie!

- Maldingo dalyvavimo liturgijoje išmokyk mus, Viešpatie!

- Tavo artumo troškimo išmokyk mus, Viešpatie!

- Tvirtumo tikėjime išmokyk mus, Viešpatie!

- Negęstančios vilties išmokyk mus, Viešpatie!

- Veiklios ir gailestingos meilės išmokyk mus, Viešpatie!

- Tikėjimo džiaugsmo išmokyk mus, Viešpatie!

- Ištikimybės mažuose dalykuose išmokyk mus, Viešpatie!

- Kantrybės kentėjimuose išmokyk mus, Viešpatie!

- Tikro pamaldumo išmokyk mus, Viešpatie!

- Savo pašaukimo pažinimo išmokyk mus, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!

Melski už mus, palaimintasis Mykolai! Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.

Melskimės. Visagali Gailestingasis Dieve, ištikimam savo tarnui Mykolui suteikęs nepaprastą meilę Nukryžiuotajam Kristui ir įkvėpęs nuoširdų tarnavimą Dieviškajai liturgijai, leisk mums jo pavyzdžio paskatintiems malda, nuolankumu ir kuklumu siekti šventumo. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Kaišiadorių vyskupijos kurija / Videniškių šv. Lauryno parapija

Informacijos šaltinis:  http://kaisiadorys.lcn.lt/naujienos/;755


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*