Šv. Daumantas (Domantas) – Timotiejus Pskoviškis (1240-1299)

daumantas-pskoviskis-trejybes-katedros-freska-514b267ea6db4

Šv. Daumantas (Domantas) – Timotiejus (+1299). Pskovo Trejybės katedros freska.

Gegužės 20 d. (Rytų Bažnyčioje) minimas šv. Daumantas (Domantas) – Timotiejus, Pskovo kunigaikštis. Mirė 1299 m.

Daumantas buvo Nalšios (Lietuva) kunigaikštis. Bėgdamas nuo įsitvirtinti siekiančių vietos kunigaikščių, 1256 metais kartu su beveik trimis šimtais jam ištikimų šeimų paliko savo gimtinę ir apsistojo Pskovo kunigaikštystėje. Čia visa išeivių grupė susipažino su Evangelijos žinia ir Daumantas drauge su visa palyda pasikrikštijo, priimdamas Timotiejaus vardą.

Jau kitais metais liaudis išrinko jį naujuoju Pskovo kunigaikščiu. Pskovas anuomet garsėjo savo karinėmis galiomis bei dvasiniais turtais. Nepaisant to, kad valdė ištisus trisdešimt trejus metus, Daumantas buvo vienintelis kunigaikštis, per visą miesto istoriją sugebėjęs taikiai sugyventi su nepastoviu liaudies susirinkimu, tam tikru ano meto parlamentu.

Būdamas teisus žmogus, tvirtai siekė, kad jo valdomose teritorijose būtų paisoma teisingumo, dažnai pats teikdavo išmaldą vargšams, priglausdavo ligonius ir elgetas. Uoliai globojo bažnyčias ir pats pastatydino Dievo Motinos gimimo vienuolyną.

Daumantas vedė kunigaikštytę Mariją, kuri, tapusi našle, išėjo į vienuolyną ir pasirinko naują – Mortos – vardą. Ji buvo didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus duktė bei Aleksandro Neviškio anūkė. Taip kaip žmonos senelis ir Daumantas tvirtai gynė šiaurės-vakarines rusų sienas. 1268 metais tapo vienu iš didvyrių Rakovoro mūšyje, kuriame rusų kariuomenė sutriuškino danų ir vokiečių armiją. Kunigaikštis prieš kiekvieną mūšį melsdavosi bažnyčioje, padėjęs savo kalaviją ant altoriaus, priimdavo savo nuodėmklausio palaiminimą.

Manoma, jog 1270 m. Pskovo gyventojai atmetė naujo kunigaikščio kandidatūrą, kurią tikriausiai pateikė Jaroslavas Jaroslavičius, mieliau pasirinkdami numylėtąjį Daumantą. Pastarasis dar geriau įtvirtino miestą, apjuosdamas jį nepralaužiama akmenine siena.

Svarbiausia Pskovo bažnyčia buvo Švč. Trejybės katedra, tačiau vėliau kunigaikštis pastatydavo naują bažnyčią kiekvienos pergalės proga, pašvęsdamas ją šventajam, kurio diena pasitaikydavo. Tokią tradiciją perėmė ir kiti pavaldiniai, dėkodami už išklausytas maldas. Taip gana greitai miestas prisipildė šventų pastatų, o 1574 metais buvo pastatyta bažnyčia paties kunigaikščio atminimui.

Paskutinė pergalė buvo pasiekta 1299 metų kovo 5 d. ant Velikajos upės kranto, kur su savo nedidele kariauna Daumantas atlaikė galingą kryžiuočių puolimą. Daumantas užgeso po kelių mėnesių ir buvo palaidotas Pskovo Švč. Trejybės katedroje, visai liaudžiai gedint.

Netrukus po jo mirties liaudyje pradėjo sklisti pamaldumas jam, ir jis išliko ilgus šimtmečius. Daumantas buvo laikomas rusiškųjų šiaurės-vakarų žemių ir ypač Pskovo miesto globėju.

1480 metais didžiulė kryžiuočių kariuomenė apsupo miestą, o šventasis pasirodė vienam žmogui, ragindamas šį paimti šydą, dengusį jo kapą, ir surengti procesiją aplink miesto sienas. Po stebuklingo išsigelbėjimo iš apgulties buvo parengta atitinkama liturginė apeiga šventojo kunigaikščio garbei. Daumanto kalavijas, pakabintas prie jo kapo, buvo naudojamas, kaip svarbiausias elementas intronizuojant visus naujuosius Pskovo kunigaikščius.

Šventasis Daumantas ir jo žmona šventoji Morta nusipelnė būti pavaizduoti stebuklinga laikomoje Švč. Dievo Motinos ikonoje, po to, kai 1581 m. rugpjūtį stebuklingai pasirodė lenkams apsupus miestą. Kitais kartais šv. Daumantas veikė iš Dangaus kartu su šventuoju kunigaikščiu Vsevolodu-Gabrieliumi, ypač ginantis nuo pasikartojančių puolimų Kinijos fronte.

Liturginis šv. Daumanto – Timotiejaus Pskoviškio minėjimas minimas Rusijos Stačiatikių Bažnyčioje gegužės 20 d., o jo žmonos – lapkričio 8 d.

Pagal Santi, beati e testimoni

Bernardinai.lt


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*