Šv. Juozapas – Kaišiadorių vyskupijos globėjas.

ventas_Juozapas_ikona_0Žinių apie šv. Juozapą pateikia Mato ir Luko evangelijos. Juozapas yra Jėzaus globėjas ir Švč. Mergelės Marijos sužadėtinis. Jis — garsiosios Dovydo dinastijos palikuonis, tačiau dailidės amatas rodo, kad jis gana neturtingas. Gimus Mergelei Marijai, buvo su ja sužadėtas, bet atėjus vedybų metui ir paaiškėjus, jog Marija laukiasi kūdikio, norėjo vestuvių atsisakyti, bet sapne angelo įspėtas pakluso, dalyvavo Jėzaus gimime, lydėjo Mariją ir Jėzų, bėgančius į Egiptą nuo Erodo persekiojimų, vėliau apsistojo Nazarete. Evangelijose Juozapas dar minimas, kai Jeruzalėje dvylikametis Jėzus atsiskyrė nuo maldininkų ir liko šventykloje su žydų išminčiais.
Apaštalo Jokūbo protoevangelija, pirmųjų šimtmečių apokrifinis rašinys, Juozapą pristato kaip senelį, kuris saugo šventąją Šeimą. Graikų kalba parašytas dokumentas pavadintas Dailidės Juozapo istorija (V–VI a.), kuriame plačiai aprašomas Juozapo gyvenimas, prisidėjo prie Juozapo kulto formavimosi. Į Martirologiją Juozapas įtrauktas tik VIII a., o jo kultas išplinta II tūkstantmečio pradžioje. Šventieji, kaip antai: Vincentas Fereras, Brigita Švedė, Bernardinas Sienietis, rėmė pamaldumą į šv. Juozapą iš dalies kaip atsvarą prieš Viduramžiais paplitusias ne visada rimtas misterijas. Šv. Teresė Avilietė šv. Juozapui pavedė savo reformuotą karmeličių vienuolyną ir savo raštuose gyrė pamaldumą į šv. Juozapą. Jėzuitų įkūrėjas šv. Ignacas Lojola irgi rėmė šį kultą. Popiežius Grigalius XV (XVII a. pradž.) paskelbė šv. Juozapo šventę. Popiežius Pijus IX 1870 šv. Juozapą paskelbė visos Vakarų Bažnyčios šventuoju globėju, o Pijus XII — visų darbo žmonių šventuoju globėju ir jo šventę paskyrė gegužės 1. Popiežius Jonas XXIII šv. Juozapo vardą įtraukė į pirmąją Mišių Eucharistinę maldą.
Šv. Juozapas dabar visuotinai laikomas krikščioniškosios šeimos, paprastų darbininkų, ypač stalių, globėju. Taip pat šv. Juozapas laikomas ir laimingos krikščioniškos mirties globėju. Kaišiadorių vyskupija, skelbdama šv. Juozapą globėju, atsižvelgė į visą jo reikšmingumą šių laikų krikščioniškojo pamaldumo praktikoje.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*