Šv. Vladislovas Gelniovietis

Rugsėjo 25 d. minime šv. Vladislovą Gelniovietį (1140 – 1505), išpažintoją. Popiežius Benediktas XIV 1753 m. jį paskyrė Lietuvos ir Lenkijos globėju.

Gimė Gielniove, Lenkijoje, buvo pakrikštytas Jono vardu. Krokuvoje mokėsi filosofijos ir teologijos. Iš prigimties būdamas ramus ir pamaldus jaunuolis, dažnai jis būdavo bažnyčioje, užeidavo pas vienuolius pasikalbėti ir pasimokyti dvasinio gyvenimo. Tuo metu Krokuvoje gyveno pagarsėję šventumu vyrai – šv. Jonas Kantas, šv. Simonas iš Lipnicos, pal. Stanislavas, pal. Izaijas, pal. Mykolas Giedraitis.

Apie 1453 m. į Krokuvą atvyko šv. Jonas Kapistranietis, kuris ėmėsi prie šv. Bernardo bažnyčios kurti pranciškonų observantų, Lietuvoje vadinamų bernardinais, vienuolyną. Jonas Gelniovietis įstojo į šį vienuolyną ir gavo Vladislovo vardą. Jam buvo leista toliau mokytis, todėl vienuolio įžadus davė tik 1462 m. O 1487 m. Vladislovas buvo paskirtas savo ordino provincijolu. Tuo metu Lietuvą valdė šv. Kazimiero brolis kunigaikštis Aleksandras. Jis paprašė Vladislovą atsiųsti į Lietuvą bernardinų misionierius. Vladislovas tą prašymą patenkino, ir Lietuvoje atsirado naujas vienuolynas. Pats provincijolas kelis kartus lankėsi Lietuvoje tikrindamas, kaip dirba jo atsiųstieji broliai.

Vladislovas mirė Varšuvoje 1505 m. pavasarį. Dar gyvas būdamas jis turėjo įvairių antgamtinių sugebėjimų. Tikima, kad jo maldų pagalba 1498 m. buvo išsklaidyti ir sutriuškinti Lenkiją užplūdę totoriai.

Pagarsėjo stebuklais ir šventojo kapas.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*