Marija Mikulska, vienuolė, Pasaulio teisuolė (1903 – 1994)

Marija Mikulska

Marija Mikulska. Nuotr. iš kn.: Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003, p. 30.

Gyvenimo datos: 1903 – 1994 08 12
Gimimo vieta: Peterburgas (Rusija)
Veikla: vienuolė, Pasaulio tautų teisuolė
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)

Baigė privačią Šv. seserų nazariečių gimnaziją Vilniuje. 1929 m. mokėsi Stepono Batoro universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Humanitariniame fakultete. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vilniaus valstybiniame centriniame archyve, kur, rizikuodama gyvybe, kartu su kitais slėpė keletą žydų šeimų. Po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė į Lenkiją. Išstojusi iš vienuolyno, nuo 1950 m. iki pensijos dirbo Varšuvos bibliotekoje. M. Mikulska mirė 1994 m. rugpjūčio 12 d. Varšuvoje [2].

1974 m. Jeruzalėje įsikūrusi Yad Vashem institucija M. Mikulskai suteikė Pasaulio tautų teisuolės vardą. Yad Vashemo teisuolių alėjoje vienuolės garbei pasodintas medelis. 2002 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu M. Mikulska apdovanota (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi [2].

Literatūros apie M. Mikulską yra labai nedaug. Apie vienuolės veiklą karo metais slepiant žydus Vilniaus archyve rašoma 1967 m. Sofijos Binkienės sudarytoje knygoje „Ir be ginklo kariai“ [1].
2003 m. išleista Rimanto Stankevičiaus sudaryta knyga „Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai“ [2]. Knygoje remiamasi Jeruzalės Yad Vashem archyvo medžiaga apie žydų gelbėtojus, Vilniaus Šv. Ignoto g. slėptuvės įrengėjus: vienuolę Mariją Mikulską, kunigą Juozapą Stakauską ir mokytoją Vladą Žemaitį. Spausdinami šioje slėptuvėje gyvenusių išgelbėtų žydų prisiminimai, laiškai. Knygoje pateikiamas Viktorijos Sakaitės sudarytas „Lietuvos piliečių – Pasaulio tautų teisuolių“ sąrašas. Knygos viršelyje – vieno iš buvusių slėptuvės gyventojų, vėliau žymaus dailininko Samuelio Bako paveikslo iliustracija.

M. Mikulska daug metų gyveno Vilniuje. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vilniaus valstybiniame archyve. 1943–1944 m., likvidavus Vilniaus getą, Vilniaus archyvo patalpose, buvusiame Benediktinių vienuolyne Šv. Ignoto gatvėje, kartu su kunigu Juozapu Stakausku ir mokytoju Vladu Žemaičiu slėpė keletą žydų šeimų [1, 2, 3].

2000 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje, Šv. Ignoto g. 5 (Senamiesčio seniūnija), Lietuvos žydų genocido dienos išvakarėse, Pasaulio tautų teisuolių vienuolės Marijos Mikulskos, kunigo Juozapo Stakausko ir mokytojo Vlado Žemaičio atminimui buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Jonas Naruševičius, archit. Vytautas Zaranka). Lentoje iškalti žydų gelbėtojų bareljefai ir įrašas: „Pasaulio tautų teisuoliai / sesuo Marija Mikulska 1903–1994 / kunigas Juozas Stakauskas 1900–1972 / mokytojas Vladas Žemaitis 1900–1980 / 1941–1944 m. / gelbėję nuo pražūties žydus“ [2, 3, 4].
Literatūra ir šaltiniai

1. Ir be ginklo kariai. – Vilnius, 1967, p. 50-53, 55, 58.
2. Slėptuvės aristokratai : prisiminimai : Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003. – 90, [2] p.: iliustr., portr.
3. Stankevičius, Rimantas. Pagerbtas žydų gelbėtojų atminimas: [Vilniuje atidengta memorialinė lenta Marijai Mikulskai, Juozapui Stakauskui, Vladui Žemaičiui]. – Iliustr. // Lithuania: Lietuva ir Lenkija XX amžiuje. Lietuva ir Lenkija drauge į XXI amžių. – Vilnius, 2001. – P. 115-119.
4. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2012 [žiūrėta 2012-11-23]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2012

Informacijos šaltinis: http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=323


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*