Vaidotas Žukas „Milęs Tave Teofilius“: vyskupo Matulionio laiškai iš tremties

Vyskupo Teofiliaus Matulionio laiškai – bene tikriausias ir jautriausias būdas pajusti žmogaus dvasinę ir fizinę būseną tremtyje. Net ir pasibaigus kalinimo laikui Vladimiro kalėjime ir jau gavus leidimą laiškus rašyti lietuvių kalba, vyskupas Teofilius dar trejus metus laikomas Ypatingosios paskirties įstaigoje prie Potmos geležinkelio stoties, į kurią buvo siunčiami ligoti sovietinių lagerių kaliniai ar tremtiniai. Net ir po Stalino mirties buvo sąmoningai vilkinama pabaltijiečių amnestija ir būtent jie buvo paleisti vėliausiai.

Šie rašytiniai dokumentai dabar rodomi Gyvenimo ir tikėjimo institute Perkūno name (Aleksoto g. 6) Kaune, parodoje „Teofilius Matulionis – beginklė tiesa: fotografijos, laiškai, vyskupo daiktai iš sovietinių kalėjimų“.

Tai keturi vyskupo T. Matulionio laiškai iš mums prieinamų 180 vienetų, kuriuos išsaugojo ir leido skaitmenizuoti vyskupo artimieji. Laiškai rašyti 1955 m. iš tremties Mordovijos ASSR Invalidų namų, pasiųsti į Kauną brolienei Michalinai Matulionienei (brolio Juozo žmonai) ir pusseserės sūnui kunigui Jonui Pilkai (tuo metu – Butrimonių klebonui).

Laiškų savininkas – vyskupo sūnėnas Teofilis Pilka, nuvykęs pas dėdę į Mordoviją 1955 m., pats fotografavęs vyskupą, o vėliau, 1956 m., pagelbėjęs parvykti į Lietuvą.

Siekdami atskleisti autentišką vyskupo T. Matulionio kalbą ir raštą, paprašėme tekstus rinkusios istorikės Monikos Pocienės nieko nekeisti, net ir tų vietų, kurios redaktorių būtų taisomos kaip prasilenkiančios su normine kalba (nieko nėra patrauklesnio už švento žmogaus stilių!). Išnašose – istoriko dr. Arūno Streikaus komentarai (2017).

 

Garbė Jezui Kristui.
Brangi ir Milima Brolienė Michalina!

Laišką iš 4. IV. 55 gavau Kuoširdingiausiai dekuoju už sveikinimą ir malonus linkejimus Šv. Velykų progga. Duok Dieve, kad Brolienės linkejimai įvyktu, kad grįščia į Tėvyne ir galečia a. a. Mylimo Juozapo1 kapą aplankyti. Kasdien savo maldose atsimenu Jį ir meldžiuosi, kad Aukščiausis kuograičiau priimtu Jį į amžinas linksmybės. 19. IV. 55. mintimi su Jumis buvau, kalbejau šv. Ražančių už a. a. Juozapo velę.

Ilgus metus kasdien čielą Ražančių kalbejo. Ražančius laiptai į Dangų. Milejo Mariją ir Viešpats pašaukė pas save dienoje Marijos garbei Katalikų bažnyčioje paskirtoje – Šeštadienyje, 12 valandoje, dienos metu. Prašau Brolienę nesirupinti, kad iš brolio Antano ir Pauliukaites Magdalienos sužinojau apie a. a. Juozapo mirtį. Buvote tokiame prislegtame stovyje, kad pati to jokiu budu negalejote padaryti. Kasdien atsimenu Brolienę savo maldose. Prašau Aukščiausįjį, kad guostų liudesyje, duotų ramybės. Su sveikata, ačiū Dievui, laikaus po biškį. Su Dievu. Viso kuogeriausio. Milęs ir gerbiąs + Teofilius.

Invalidų Namai.
1955. 15. IV.
p. s. Sveikinu ir linkiu kuogeriausio p. Povilui.
P. Mykolas sveikina p. Brolienę ir linki viso kuogeriausio. Tas pats.

1 Jaunesnysis Teofiliaus brolis Juozapas su šeima gyveno Aukštojoje Panemunėje, mirė 1955 m. vasario 26 d. Jo žmona Michalina, kuriai laiškas adresuotas, dėjo daug pastangų, kad vyskupui būtų leista grįžti į Lietuvą. 

 

1956/ II – 7

Garbė Jezui Kristui.
Brangi ir Milima
Broliene Michalina!

Laišką iš 29. I. gavau 3. II. Širdingai dekui. Noriu priminti, kad aš, kad ir malonų butu, nebutinai veržiuos į Kauną patekti, sutikčiau važiuoti ir į kitą vietą, paviždžiui, į Šiluvą, arba net kur į kolchozą kokį, paviždžiui, į Spečiunus. Gal tuomet butų kiek važiavimui į Lietuvą minkštesnis. Aš neseniai gavau laiškus iš Rigos nuo tryjų Viriausių ten Tėvelių Dvasiškų1, ir iš Bykavą nuo pirmos parapijos, nuo parapiječių buvusių. Bykava taip pat Latvijoje. Vieni ir kiti kviečia į Latvija, važiuoti gyventi jei neliaidžia į Lietuvą, o leistu į Latviją. Žada stengtis aprupinti butinus pragyvenymui. Bykavi buvau 9 metus ir jau 47 metai kai perkele į Petrapilį. Ikišiol dar, pasirodo, neužmiršo. Geri Bykaviečiai buvo parapiječiai. Bykavi gyvena pas mani a. a. Tevelis, a. a. Jonas ir a. a. Juozapas. Jei visai į Lietuvą neįsileistu, o leistu į Latviją, katalikišką Latgaliją, važiuočiau. Aš jiems maždaug tai ir parašiau. Dabartiniu laiku laukiu atsakymo nuo dr. Vorošylovo ir Generalio SSSR Prokuroro į kuriuos prieš pusmetį kraipiaus. Ga ir iš čia bus neigiamas atsakymas. Kad ponas Antanas prieš kokias trys sąvaitės parašęs negavo nieko nuostabaus. Juk ten gaunama, reikia manyti, iš viso SSSR, visai nemažai. Jei galima prašau perduoti Jam mano nuoširdų sveikinymą ir nuoširdus linkejimus viso gero – sveikatos ir Dievo Apveizdos Jo reikaluose. Jei negalima, neišeina kaip tai, prašam nutileti.

Šiamet žiema pas mus gan šalta, šiandien –38, o tokių dienų po –25, –30 nemažai buvo. Šilma negalima pasidžiaugti.

 

 

Ištikrųjų arteja 26. II., metai, kaip a. a. brangus ir mylimas Juozapas persikelė į amžinastį pas Dievą. Kasdien laiky Nekruvinos Aukos ir

 

šiaip prisiminu, o per metines pasistengsiu atnašauti už amžiną atilsį Jo gražią velę.

Su Dievu, buk sveika, viso geriausio. + Teofilius.

Invalidų Namai.
1956 m. 7. II.
p. s. Prašau priimti mano sveikinimą ir viso geriausio Gerb. P. Povilai, gražų laiškų Rašytojas. Dekui labai. Tas pats.
Davanokitė kad taip daug pataisų, prierašų. Neturi laiko perrašyti.

Matyt, turimi galvoje Rygos arkivyskupijos vyskupai: ordinaras Antonijus Springovičius ir 1947 m. slapta pašventinti augziliarai Peteris Strodsas ir Kazimieras Dulbinskis. Tiesa, pastarasis tuomet dar nebuvo grįžęs iš lagerio

 

1955/ X – 8

Garbė Jezui Kristui per amžius.
Brangi Broliene Michalina!

Dekui nors ir liudnų žinių – mirtį a. a. Prelato profesoro Aleksandro Grigaičio1. 

Baigia kėltis į amžinastį senosios kartos žymus asmenys. A. a. Prelatą pažinojau nuo Petrapilio laikų, kad Jis buvo Dvasinės Akademijos Profesorium. Grįžes iš Rusijos gavau iš a. a. Nabašninko gražų žeminį paltą, kurįs atlidejo mane net į Potmą. 5. X. atlaikiau už Jo velę šv. Nekruviną Auką. Tegul ilsisis ramybeje. Prašau Brolienę Michalina perdoti mano užuojautą Prelato Seserei del mirties a. a. Jos Brolio Kun. Profesoriaus Prelato. Gražios laidotuvės liudija kokio Lietuva neteko sunaus o Viešpaties Vyninas – Bažnyčia Kunigo.

Gražus Brolienes pasirižymas – patarti ir duoti dalį savo daiktų, kurių Kun. Jonui trukstą. Laikrodį pasisekė vargais–negalais suremontuoti – išvalyti ir dabar labai gerai kaip ir pirma tiksliai eina. 

Remontas kaina – suliginamai nebrangiai. Labai dėkui Brolienei už laikrodį. Pas mus nieko naujo. Del amnestijos iš musų namų niekas nepasiliuosavo dar. Per Potmą kasdien pulkai grįžta namo. Su sveikata, ačiu Dievui, laikaus, jei ne visai gerai, tai visgi pakenčiamai. Su Dievu. Viso geriausio. Dekingas + Teofilius.

Invalidų Namai.
1955 m. 8. X.
p. s. Prašau p. Povilą priimti mano nuoširdų sveikinimą ir ačiu už gražus laiškus. Idem.

1 Prel. Aleksandras Grigaitis (1877-1955) – Peterburgo dvasinės akademijos (1909-1916) ir VDU Teologijos-filosofijos fakulteto (1922-1940) profesorius, tuo metu Lietuvoje buvo stipriausias biblistas, Senojo Testamento žinovas. Šeštojo dešimtmečio pradžioje sovietų valdžios reikalavimu atleistas iš Kauno kunigų seminarijos dėstytojų, paskutinius gyvenimo metus praleido Aukštojoje Panemunėje, kurios parapijoje dirbo beveik du dešimtmečius.

 

Garbė Jezui Kristui

Brangus ir Milimas Kunigė Jonai!

Siuntinį čelybejė ir pilnoje tvarkoje gavau 17. II. 55. Kuoširdingiausiai dekuoju už atsiųstus: sviestą, surius, lašinius, medauninkus, Brevijorio pars verna, paveikslelius, Dievo piragus ir pecuniam – 250 – pro decem intentiones, antea acceptas. Dieve užmokek. Pecuniam įteikiau Patri Vendelinui1. Jis nuoširdžiai dekuoja ir sakė, kad 31. I – 9. II. rite absolvit. Jis darė pastangų ir tiki, kad šiomis dienomis paims į Saranską akies kataraktai operuoti, nes ta akimi visai neregi. Dievas žino kaip operacija pasiseks. Šiandien p. Sutkaus, b. banko direktoriaus, kalejimi apakusio, sesuo atvažiavo parsivežti namo į Tėvynę ir rytoi, sekmadieni 8 v. r. išvažiuoja. Dievė padek, laimingos kelionės! Iš Pušų 15 rašė, kad iš Maskvos rašė, kad Jujų pareiškymas nusiųstas į Saranską peržiureti bylą ir iš ten laukti atsakymo. Vakar pas mus buvo komisija iš Maskvos ir Saransko. Paklausus kokioje padetyje byla Saransko atstovas sakė, kad byla bus persvarstyta. Koks bus rezultatas kol kas nėra žinios, bet graičiausia neigiamas, nes jau vieną kartą jau buvo neigiamas. Fiat Voluntas Tua. Visada prašau Visagalį: grąžink, jei nėra priešinga Tavo paredymui, o duok kantrybės jei Tavo Valė kad palikčiau svetur ir toliau.

 

 

 

Šiomis dienomis buvau pas gydytoją, jaučiau galvos svaigumą (matyt nuo skleroza, nes давление крови 140/ 100). Gydytojas prirašė:

 

 

 1) Глюкоза таблеткая (galima ir в порошке, regis), 2) поливитамины, 3) Адонизит, 4) кардиомин (2 бутылочки) и иод гиперсол. ir каплемер – pipetka. Pas mus nėra, Zubovo vaistineje ir, nebuvo. Taigi jei neapsunkins – prašau prie progos atsiųsti, busiu labai dekingas. Nors nepatogu rašyti, bet pranešu, kad labiau pageidaujama gauti sviesto, taukų lydytų ar lašynių (perkam bulves i smožijam), surio (naminio ar pirkto), medaus, žodžiu visa ką atsiunčiate, visa gera, naudinga, pageidaujama ir už visą labai dekuoju. Prašam rašant Prelatui Bernardui laišką visada pasiųsti nuo manęs pasveikinimą – salutem ir linkejimus viso kuogeriausio. Aš visuomet atsimenu Jį į Memento. Prie progos perduokite mano salutem Mamytei ir Broliukui su Sesute. Sveikinu Prelato sesutę ir linkiu viso kuogeriausio. Salutatio omnibus confratribus. Su Dievu. Viso kuogeriausio. Dekuoju už orationes. Milęs Tave + Teofilius.

Invalidų Namai. p. s. p. Mykolas siunčia širdingą pasveikinimą
1955 m. 21. II. ir dekuoja už salutem.

1 Vendelinas Javorka SJ (1882-1966) – žymus slovakų kilmės misionierius, pirmasis popiežiškosios kolegijos Russicum rektorius (1929-1934). 1944 m. buvo suimtas sovietų reokupuotoje Bukovinoje ir nuteistas 10 metų lagerio už ,,šnipinėjimą Vatikano naudai“. Pasibaigus bausmės laikui perkeltas į Potmos invalidų namus, iš kur buvo paleistas ir grįžo į gimtąją Slovakiją 1955 m. balandžio mėn.

Bernardinai.lt

Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*