Pranciškus Tamulevičius, kunigas, monsinjoras (1923 – 2006)

Untitled-8jpg61

mons. Pranciškus Tamulevičius

Monsinjoras Pranciškus Tamulevičius gimė 1923 m. sausio 29 d. Kaune. 1929 – 1932 metais mokėsi pradžios mokykloje, o 1933-iaisiais įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1941 m. birželio 21 d. Tais pačiais metais P.Tamulevičius įstojo į Kauno konservatoriją, kurioje mokėsi iki 1943 metų. Jausdamas pašaukimą tapti kunigu 1943 metais savo noru paliko konservatoriją ir įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją.

Kunigų seminarijos rektoriaus išduotoje charakteristikoje prieš priimant šventimus klierikas P. Tamulevičius apibūdinamas, kaip labai geras studentas, tiesa, nedrąsus, tačiau pasižymintis nuoširdumu, darbštumu, mėgstantis aukotis. Iš tiesų šias savo charakterio savybes jis išlaikė iki pat mirties.

1947 m. liepos 9 d., dar iki galo nebaigus viso seminarijos kurso, P.Tamulevičius buvo įšventintas diakonu ir tuojau pat paskirtas Kauno Švč. Trejybės parapijos vikaru. 1947 m. gruodžio 20 d. Kauno Arkikatedros koplyčioje vyskupas Kazimieras Paltarokas diakoną P.Tamulevičių įšventino kunigu.

1948 m. sausio 2 d. kun. P.Tamulevičius buvo paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos bažnytinio giedojimo dėstytoju ir choro vadovu. Be šių pareigų, 1948 m. kovo 13 d. buvo paskirtas Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) parapijos vikaru, o 1950 m. birželio 24 d. – tos bažnyčios klebonu. 1953 m. lapkričio 12 d. iš klebono pareigų atleistas, paliekant vien dėstytojo darbą seminarijoje bei vikaro pareigas Kauno Arkikatedroje. Šioje bažnyčioje jis dirbo iki mirties.

Slenkant laikui ir trūkstant dėstytojų seminarijoje, be giedojimo, kun. P. Tamulevičius pradėjo dėstyti ir kitus dalykus: filosofiją, teologiją, graikų ir lotynų kalbas. 1962 m. birželio 6 d. buvo paskirtas seminarijos dvasios tėvu. Šias pareigas ėjo iki 1972 metų ir 1980-1981 metais. 1970 m. sausio 21 d. kun. P. Tamulevičiui suteiktas docento vardas.

1991 m. gegužės 22 d. popiežius Jonas Paulius II kun. P. Tamulevičių paskyrė savo kapelionu (monsinjoru).

1992 metais mons. P. Tamulevičius, šalia kitų pareigų, pradėjo dėstyti dar ir Kauno aukštesniojoje neakivaizdinėje katechetų mokykloje, o 1993 metais buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Nuo 1994 metų rudens pradėjo dėstyti ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete. Tais pačiais metais jam buvo suteiktas teologijos licenciato laipsnis, o 1995 m. gruodžio 14 d. mons. P. Tamulevičius tapo teologijos daktaru. 1996 metais, silpnėjant sveikatai, buvo atleistas iš kunigų seminarijos rektoriaus pareigų, tačiau ir toliau dėstė seminarijoje bei universitete, visą laiką buvo kunigų seminarijos nuodėmklausiu. Taip pat labai uoliai tarnavo ir tikintiesiems Arkikatedroje, ypač daug laiko skirdamas išpažintims klausyti. Net ir tada, kai jėgos visiškai nusilpo, dar stengdavosi bent trumpam nueiti į klausyklą, kad galėtų patarnauti žmonėms. Labai gerai išmanė liturgiją, rūpinosi, kad visos apeigos būtų atliekamos kuo tiksliau. Visus žavėjo monsinjoro pamaldumas ir paprastumas, su kuriuo jis atliko savo pareigas ir sudėjo savo gyvenimo auką į Viešpaties rankas. Savo pavyzdingu kunigišku gyvenimu jis skatino ir kitus kunigus ištikimai laikytis savojo pašaukimo.

Aprūpintas Ligonių sakramentu, liepos 4 dienos vakare iškeliavo pas Viešpatį.

Šv. Mišioms Arkikatedroje Bazilikoje liepos 7 dieną bei laidotuvių apeigoms vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo arkivyskupo augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupai emeritai Romualdas Krikščiūnas ir Juozas Preikšas, šimtas vienuolika kunigų iš visos Lietuvos. Pamaldų pradžioje egzekvijas skaitė prel. doc. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, OFS, ir prel. Vytautas Gustaitis, o mons. Adolfas Grušas perskaitė apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo Peterio Stephano Zurbriggeno laišką, kuriame jis pareiškė užuojautą arkivyskupijos ganytojams bei vienybę maldoje už šviesaus atminimo mons. P. Tamulevičių.

Prie kapo duobės atsisveikinimo žodį tarė vysk. J. Ivanauskas, pavadinęs velionį mons. P. Tamulevičių „Dievo žmogumi, tėvu, mokytoju, dvasios vadu“, gyvai liudijusiu pagrindinį Dekalogo įsakymą – Dievo ir artimo meilę. Pasak vyskupo, šios laidotuvės yra istorinės, atskleidžiančios, koks brangus daugeliui buvo tėvelis Pranciškus, o tai, kad į paskutiniąją kelionę jį palydėti susirinko tiek daug kunigų iš visos Lietuvos – tai aiškiai paliudija. Kunigų vardu kalbėjęs prel. doc. dr. V.S.Vaičiūnas, OFS, pabrėžė, jog mons. P. Tamulevičius „Kristaus pavyzdį įkūnijo savo gyvenime, liudijo, kad viskas jame vyksta Dievo valia“.

 Mons. P. Tamulevičius palaidotas liepos 7 dieną Kauno Arkikatedros šventoriuje.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*