Marija Rusteikaitė (1892-1949), Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos (DP) įsteigėja, Dievo Tarnaitė

rusteikaite74

Marijos Rusteikaitės portretas.
Dail. Stanislovas Petrauskas

       Marija Rusteikaitė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės garsaus didiko ainė, gimė 1892 m. sausio 2 dieną Kybartų dvare, Kurtuvėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, mokytojavo Kražiuose, Rusijoje įgijo farmacininkės specialybę. Marija ruošėsi tekėti, bet Dievo planai buvo kitokie. Žuvus sužadėtiniui, M. Rusteikaitė išgirdo Dievo kvietimą didžiajai misijai. Vietoje svajotos šeimos, ji gavo daug daugiau – didžiulę vargšų, ligonių, beglobių šeimą, tapo gerąja motinėle daugeliui.

         Panevėžyje buvo įsteigta šv. Vincento Pauliečio draugija. Visi vargšai buvo pavesti Dievo Apvaizdos globai. Susibūrė netekėjusių pranciškonių tretininkių būrelis, kurios ryžosi pašvęsti visą savo gyvenimą vargšų tarnystei. Šios merginos troško giliau Dievą pažinti ir tobuliau pagal Jo įsakymus gyventi. Pasitikėdamos Dievo globa, savo vyresniąja išsirinko Mariją Rusteikaitę. Ji tam geriausiai tiko, o ir vyskupas Kazimieras Paltarokas tuo metu ją įvertino kaip turinčią plačią bei gailestingą širdį ir švelnias rankas vargšams. Šios Dievo tarnaitės didžiausias rūpestis buvo kandidačių bei narių dvasinis augimas. Reikėjo projektuoti ir parašyti kongregacijai įstatus, maldas, pristatyti vyskupui ir Vidaus Reikalų ministerijai patvirtinti. Marija Rusteikaitė sakė: „Trokšte trokštu, kad mano ir seserų sunkus ir vargingas darbas nors mažiausia dalimi prisidėtų prie plėtimo Kristaus Karalystės žemėje“. Su visu nuoširdumu ir meile ji darbavosi, apaštalavo skleisdama Evangeliją savo aplinkoje. Marijos Rusteikaitės rašyti dokumentai, rūpinantis kongregacijos įsteigimu rodo, jog ji buvo atidi Dievo balsui ir Šventosios Dvasios įkvėpta, sugebėjo atsiliepti į tuo metu žmonijai iškilusius poreikius, o kongregacijos seserims rašė: „Dar kartą maldauju jus visas, neužmirškite, kad esate pašauktos siekti šventumo, o šventumas pasiekiamas tik kantrybe, savęs atsižadėjimu, pasiaukojimu kitiems, ypač Dievo ir artimo meile. Mylėkite ir darykite ką norite“. Jos žodžiai nesiskyrė nuo darbų. Ji buvo nuostabus įrankis Dievo rankose.

        1927 metais M. Rusteikaitė įsijungė į Panevėžyje įkurtą Šv. Vincento Pauliečio draugiją. Kun. Jurgis Tilvytis (MIC) ją pavedė Dievo Apvaizdos globai ir išmeldė Šv. Dvasios įkvėpimą. Per trejus metus susibūrė 30 pranciškonių tretininkių. M. Rusteikaitė, siekdama gilesnio Dievo pažinimo, tobulesnio sekimo Kristumi, tiesė pašventinto gyvenimo kelią. Ji parašė būsimos kongregacijos įstatus, kuriuos 1930 metais patvirtino vysk. Kazimieras Paltarokas. Jos apšviestos sielos troškimas, gyvenimo misija įrašyta kongregacijos Statute: „Būti gelbstinčios ir išganingos Dievo meilės įrankiu“. Be galo pasitikėdama Dievo Apvaizda M. Rusteikaitė patraukė kitus tobulėti, tarnauti artimui. Kiekviename žmoguje, net labai sužalotos sielos, ji matė Kristaus paveikslą. Ji nuolankiai globojo, glaudė dvasios ir kūno varguolius, užmiršdama save, būdama gyvos meilės pavyzdžiu. M. Rusteikaitė rašė seserims: „Trokšte trokštu, kad mano ir seserų sunkus ir vargingas darbas nors mažiausia dalimi prisidės prie plėtimo Kristaus karalystės žemėje“. Jai artimi buvo visų tautybių žmonės, „Veikimo plotas – visa Lietuva“. Dievas veikia per žmones. Dievas veikė per M. Rusteikaitę ir kongregaciją. Tokia buvo Jo valia.

        Vaiguvoje, Kelmės rajone, įsikūrusios seserys maitino, gydė, globojo našlaičius, vargšus, Evangelijos dvasia auklėjo, švietė jaunimą. M. Rusteikaitę galima vadinti „lietuviškąja Motina Terese“. Ji gyveno kartu su globotiniais. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ji išgelbėjo penkiolikos žydų gyvybes (ir daugiau), visai nesirūpindama dėl savosios. Jos atminimą pagerbė žydų bendruomenė.

          Kaune sovietų buvo nužudytas M. Rusteikaitės pusbrolis, buvęs Kauno miesto burmistras, Vidaus Reikalų ministras Steponas Rusteika, Panevėžio kalėjime sušaudytas brolis teisininkas, bibliofilas, Kultūros paveldo tarybos narys Zigmas Rusteika, artimieji ištremti į Sibirą. M. Rusteikaitei grėsė areštas. Pavojuje atsidūrė kongregacija. Jos įkūrėją slėpė Vilniuje žydų šeimos. M. Rusteikaitė sielojosi dėl paliktos bendruomenės, kentėjo būdama toli nuo seserų. Sekmadienį, einančią iš bažnyčios ją ištiko insultas. Geroji motinėlė mirė 1949 metais, palaidota Antakalnyje. Liko jos darbai ir žodžiai: „Šventumas pasiekiamas tik kantrybe, savęs atsižadėjimu, pasiaukojimu kitiems, ypač Dievo ir artimo meile“.

Informacijos šaltinis: Gailestinga širdis ir švelnios rankos – artimui / Veronika Živilė Baltušnikaitė // XXI amžius, 2012 m. lapkričio 16 d.,  Nr. 43 (2018). http://www.xxiamzius.lt

Atminimo įamžinimas:

  •  1992 m. rugsėjo 22 d. apdovanota Žūstančiųjų Gelbėjimo kryžiumi. Dekretą pasirašė Vytautas Landsbergis. 
  •  1996 m. Izraelyje atminimo lentoje iškaltas Pasaulio teisuolės Marijos Rusteikaitės vardas, po mirties ji apdovanota medaliu. 

————————————————————————–

Malda užtariant Dievo tarnaitei Marijai Rusteikaitei

 Švč. Trejybe, dėkojame Tau už motiną 

Mariją Rusteikaitę, kuri, matydama didžiulę

vargšų šeimą, išgyveno pašaukimą būdama

Tavo gelbstinčios meilės įrankiu. Dėkojame

už jos pasitikėjimą Tavo Apvaizda, už viltį ir

mylinčią širdį vaikams, jaunimui ir šeimoms,

nepaisant jų įsitikinimų ir tautybės. Jos

gyvenimas, aukojantis Dievui ir artimui,

mus įkvepia ir skatina gyventi meile ir šiandien.

Švč. Trejybe, Marijai Rusteikaitei užtariant

Suteik mums malonę, kad taptume džiaugsmingais

Tavo gailestingos meilės liudytojais. Amen.

Imprimatur Panevėžio Vyskupas Jonas Kauneckas,

2012 rugpjūčio 08d. Nr. 269/12

 —————————————–

Apie gautas malones pranešti:

Dievo Apvaizdos seserys

Valančiaus g. 16

Panevėžys LT-35159

Tel. (845) 581358

————————————–

                

              


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*