Ignacas Štachas, kunigas, blaivybės apaštalas (1796 – 1854)

Dievo Tarnas kun. Ignacas Stachas

1796 m. Varniuose gimęs, 1854 m. spalio 28 d. Šiauliuose palaidotas kunigas Dievo Tarnas Ignacas Štachas – pirmasis Blaivybės apaštalas Lietuvoje. 

Baigęs mokslus Varnių kunigų seminarijoje, kurį laiką buvo Varnių katedros vikaru, vėliau Žemaičių vyskupijos kancleriu. Pasižymėjo stropumu, gerai sutvarkė vyskupijos archyvus. Sumaniam ir energingam kunigui paskyrimas į Šiaulius buvo garbingas, nes vėliau Šiauliuose apsilankęs vyskupas Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ rašė, kad Šiaulių žmonės myli kunigus, o Šiaulių bažnyčią verta būti katedra.

Klebonas I. Štachas remontavo bažnyčią, tvarkė jos aplinką – 1848 metais šventoriuje pasodino pirmuosius dar tebeaugančius kaštonus, rūpinosi visais kitais reikalais  ir negalėjo taikstytis su neregėtai išplitusiu girtavimu.

Inteligentas, istorikas, švietėjas kun. Ignacas Štachas į blaivybę pastūmėjo ir vyskupą Motiejų Valančių, nors kai kurie autoriai to nepripažįsta.

Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebono, blaivybės pradininko kunigo I. Štacho laikotarpiu Lietuvoje sparčiai plito girtavimas, dvarininkai steigė smukles, karčiamas, valstiečiai buvo priversti pirkti degtinę. Jam tikriausiai buvo žinoma apie airių blaivybės kampaniją, kurią 1838 m. pradėjo airių kapucinas Teobaldas Metju. Tai Ignacą Štachą, kartu su Šiaulėnų parapijos klebonu Augustinu Kybartu (1795-1860 m.) paskatino steigti blaivybės brolijas. I. Štachas su bendraminčiais apie 1846 m. pradėjo registruoti parapijiečius, norinčius tapti blaivininkais ir įkūrė Blaivybės broliją. Veikla buvo vaisinga – per dešimtmetį Šiauliuose žymiai sumažėjo parduotuvių, prekiaujančiu alkoholiu. Šį I. Štacho pradėtą darbą toliau tęsė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, 1858 m. paskelbęs savo garsųjį laišką ir pakvietęs visus į tautos išblaivinimo sąjūdį.

kun. Štacho paminklo užrašas

Blaivybės skleidėjo kun. Ignaco Štacho paminklo ant kapo užrašas Šiaulių senosiose kapinėse

Kunigas Ignacas Štachas buvo ne tik iškili, bet ir žmonių pagarbos bei meilės nusipelniusi asmenybė. Nors prabėgo pusantro šimtmečio nuo jo apaštalavimo laikų, neišdilo jo šviesus atminimas. Kapas tvarkingai prižiūrimas, kažkas vis pamerkia gėlių, uždega žvakelę. Yra išlikę pasakojimai, kad prie kunigo I. Štacho kapo pasimeldus už jo sielą, žmonės susilaukdavo įvairių malonių, išsipildo visi norai ir troškimai. Anksčiau prieš egzaminus čia lankydavosi gimnazistai ir studentai, keliais apie jo kapą eidavo įvairių skausmų ir nevilčių kankinami žmonės, ar paklydėliai, norintys sugrįžti į doros kelią. Legenda pasakoja, kad apie 1908 m. vienai moteriškei prisisapnavęs klebonas I. Štachas ir pataręs ant jo kapo uždegti tris žvakes, paskui jį apeiti keliais. Tai padės iš alkoholizmo liūno išbristi jos vyrui. Moteris padarė viską, kaip buvo liepta sapne ir stebuklas įvyko. Vyras nustojo gerti ir tapo pavyzdingu šeimos tėvu. Sakoma, jog ne vienas prie kapo yra išsimeldęs ypatingų malonių ir dvasios ramybės. Ar visiems prašantiems pagelbėjo kunigas I. Štachas niekas netyrinėjo, jokiuose šaltiniuose tai neužregistruota, bet ir be tyrinėjimų aišku – tikėjimas, viltis padeda visiems.

Informacijos šaltinis: Šiaulių vyskupija, 1997-2007 / [sudarytoja ir redaktorė Laimutė Zimkienė]. Šiauliai: Šiaulių vyskupijos kurija, 2007. P. 17.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*