Elena Spirgevičiūtė, kankinė (1924-1944)

spirgeviciute01_d

Elena Spirgevičiūtė (1924-1944)

Elena Spirgevičiūtė gimė 1924 m. rugsėjo 22 d. Kaune. 1943 m. gegužės 1 d. įstojo į VDU Medicinos fakultetą. Pasak E. Spirgevičiūtę pažinojusiųjų vokiečių okupacijos metais, ji buvo protinga, akyla, pagarbi vyresniesiems, dėmesinga patarimams, susijusiems su kilniais gyvenimo uždaviniais.

1944 m. sausio 3-osios vakarą į Spirgevičių kiemo vartus (Kaunas, Tvirtovės al. 91) pabeldė keturi vyrai, pasivadinę policininkais. Vartelius atrakino tėvas – Stasys Spirgevičius. Vienas iš atvykėlių kalbėjo lietuviškai (kaip vėliau paaiškėjo – A. Čeponis, būsimasis Sovietų Sąjungos didvyris), kiti rusiškai. Įėję į kambarį vyrai ėmė puotauti, o apgirtę – siautėti. Motinos seseriai Stasei Žukaitei pavyko išbėgti iš namo, tačiau ją, beskubančią prašyti pagalbos pas turėjusius telefoną kaimynus, vienas iš įsibrovėlių pasivijęs nušovė. Po to banditai išsivedė Eleną Spirgevičiūtę. Sugrįžusios dukters tėvas paklausė, kur jie ją vedžiojęsi ir ko norėję. Mergina į tai susikrimtusi atsakė: „Ar nežinai, tėti, ko tokie vyrai gali norėti iš merginos? Bet aš jiems nepasiduosiu, geriau mirsiu“. Atėjūnai vėl ją išsivedė ir gąsdinimais bandė priversti pasiduoti jų norams, o priešingu atveju grasino nužudysią. Elena dar sykį sugrįžo, tik šįkart – atsisveikinti su tėvais. Sunerimusi motina dar paklausė: „Ar mus visus žudys?“ Mergina atsakė: „Mirsiu tik aš, jūs gyvensite“. Ir ji ramiai atsisveikino kryžiaus ženklu. Lietuviškai kalbantis jaunuolis pasišaukė merginą į gretimą kambarį ir nušovė. Šauta kiek žemiau dešiniosios akies; dešinė jos ranka buvus apdeginta paraku – tikriausiai ji norėjo dar paskutinį kartą persižegnoti.

Didžiojo Krikščionybės Jubiliejaus 2000 metų sausio 15 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje iškilmingu Eucharistijos šventimu Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius oficialiai pradėjo Dievo Tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos bylos procesą.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ad limina vizito metu rugsėjo pabaigoje lankydamasis Vatikane, Šventųjų skelbimo kongregacijoje, įteikė prašymą pradėti krikščionės pasaulietės Elenos Spirgevičiūtės (gim. 1924 m.) beatifikacijos arba kankinystės deklaravimo bylą. E. Spirgevičiūtė mylėdama Dievą gynė mergaitišką skaistumą ir 1944 m. buvo nužudyta budelių, pilnų neapykantos tikėjimui.

Lapkričio mėnesį Kauno arkivyskupijos kurija gavo minėtos kongregacijos prefekto arkivyskupo José Saraiva Martins bei kongregacijos sekretoriaus arkivyskupo Edwardo Nowak pasirašytą laišką. Jame pranešama: „<…> Reikalą ištyrus, malonu pranešti, jog Šventasis Sostas nemato esant kliūčių (nihil obstat), kad galėtų būti nagrinėjama Dievo Tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos arba kankinystės deklaravimo byla <…>“.

Gavęs šį Vatikano pritarimą ir pats asmeniškai negalėdamas vadovauti Dievo Tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės šventumo ir kankinystės bylos procesui dėl savo pastoracinio užimtumo, arkivyskupas S. Tamkevičius šios bylos vedimui teisėju paskirė Kauno arkivyskupijos tribunolo oficiolą bažn. teis. lic. kun. Artūrą Jagelavičių, teisingumo gynėju bažn. teis. dr. kun. Adolfą Grušą, notaru kun. Petrą Meilų, o mons. prof. teol. dr. Pranciškų Tamulevičių – postuliatoriumi. Pirmosios teismo sesijos metu, kuri kaip tik ir vyko iškilmingų šv. Mišių pradžioje sausio 15 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje, arkivyskupo S. Tamkevičiaus dekretu nominuoti tribunolo nariai prisiekė, kad ištikimai, laikydami tarnybinę paslaptį, vykdys savo pareigas. Po visų tribunolo narių priesaikos, šios bylos postulatorius – paskirtasis atstovauti tikinčiuosius Dievo Tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos byloje – mons. Pr. Tamulevičius kreipėsi į arkivyskupą, prašydamas pradėti minėtą bylą, ir jam bei bylos teisėjui įteikė liudininkų sąrašą (kitų tribunolo sesijų metu pagal teisingumo gynėjo pateiktus klausimus, bus apklausinėjami liudininkai).

 Tai pirmoji beatifikacijos proceso byla Kauno arkivyskupijos istorijoje. Be to, Elena Spirgevičiūtė yra įtraukta į kurijos Vatikanui pateiktą Kauno arkivyskupijos XX-ojo amžiaus Kankinių sąrašą, kurį popiežius Jonas Paulius II iškilmingai paskelbė 2000 Krikščionybės Jubiliejaus metais, gegužės 7 d., Romos koliziejuje.

Anot arkivyskupo S. Tamkevičiaus: „Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos byla ypač svarbi šiandien, nes masinė kultūra per televiziją, žurnalus, diskotekas perša hedonistinį gyvenimo būdą, kuris sunaikina žmogaus orumą, iškreipia tikrą žmonių meilę ir palieka sunkiai gijančias dvasines žaizdas. Šiandien jaunimui yra sunku susiorientuoti, kaip reikia gyventi laisvėje ir kokias vertybes pasirinkti, kad nebūtų prarasta dvasinė jaunatvė ir Kūrėjo įdiegtas dvasinis kilnumas.“


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*