Kunigų simpoziume kalbėta apie lietuvių kanonizacijos bylas

IMG_4864      2003 m. gegužės 15 dieną vykusiame Vilkaviškio vyskupijos kunigų simpoziume kalbėta apie šventųjų paskelbimo principus ir dabartines lietuviškas kanonizacijos bylas. Pagrindinis pranešėjas – Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iki paskyrimo į šias pareigas buvo arkivyskupų Teofiliaus Matulionio, Mečislovo Reinio ir vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylų postulatoriumi.

Vyskupas Jonas Boruta SJ priminė paskelbimo šventuoju prasmę ir pagrindinius principus, paneigdamas kartais nuskambančią nuomonę, kad dėl oficialiai pripažintų šventųjų stokos yra kalti Bažnyčios tame krašte vadovai. Vyskupas pabrėžė, kad patiems mirusiems teisiesiems, besidžiaugiantiems Dievo regėjimu veidas į veidą, beatifikacija ar kanonizacija nieko neprideda. Šios ištarmės reikalingos mums, nes pristato tokiu būdu pagerbtą asmenį kaip Evangelijos įgyvendinimo konkrečiame laikmetyje pavyzdį. Bėgant laikui, keičiantis aplinkybėms, mažėja kai kurių šventųjų aktualumas, bet ne jų laimė danguje.

Dėl šio aktualumo svarbos kanonizacijos byla apskritai gali būti pradėta tik tam mirusiajam, kuris jau patraukia tikinčios liaudies dėmesį. Kaip pavyzdį vyskupas Jonas Boruta SJ paminėjo, kad palaimintojo Jurgio Matulaičio įpėdiniui beatifikacijos byla sustabdyta ne dėl abejonių jo kilnumu, bet todėl, kad dėl įvairių istorinių aplinkybių šio žmogaus atminimas stipriai išsitrynė iš liaudies sąmonės.

Paprastai reikia maždaug 30-ties liudytojų parodymų, nors svarbiau yra ne skaičius, o žinių tikslumas. Liudytojas jų tikrumą patvirtina priesaika. Visi kandidato raštai verčiami į lotynų arba kurią nors prieinamą užsienio kalbą – anglų, italų, prancūzų – ir išsiunčiami į Vatikaną ekspertams. Visa tai kai kada gan ilgai užtrunka dėl medžiagos kiekio: pavyzdžiui, arkivyskupo Mečislovo Reinio vien publikacijų yra apie 2000.

Po bendros apžvalgos vyskupas Jonas Boruta SJ pristatė kai kuriuos epizodus iš trijų lietuvių vyskupų kanonizacijos bylų proceso. Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atveju nemažų įtarimų kėlė jo mirtis. Po pakvietimo dalyvauti Vatikano II Susirinkime valdžia jo namuose atliko kratą, kurios metu arkivyskupui padaryta neaiški injekcija. Praėjus dar trims dienoms, ganytojas mirė. Įtarimas, kad jis buvo nunuodytas, paskatino 1999 metais įvykdyti ekshumaciją: tada palaikuose rastas didelis kiekis sidabro ir chromo, ypač galvoje. Šis faktas neatmeta galimybės, kad arkivyskupas Teofilius Matulionis buvo nunuodytas. Panašiu būdu komunistinis režimas nužudė vieną vyskupą Jugoslavijoje. Tai įgalino arkivyskupą Teofilių Matulionį laikyti kankiniu ir perkvalifikuoti jo kanonizacijos bylą.

Vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos byloje buvo iškilę sunkumų bandant nustatyti tikrąją jo sušaudymo Vilniuje 1946 metais priežastį. Abejota, kad mirties bausmę išprovokavo ne tiek vyskupo religiniai įsitikinimai, kiek jo patriotinė laikysena. Šiuo atžvilgiu labai vertingas buvo tų laikų Lietuvos laisvės armijos organizacinio skyriaus viršininko pavaduotojo liudijimas, kad Vincentas Borisevičius jokioje partizaninėje veikloje nedalyvavo ir atrodė nenorįs veltis į politiką. Iš tiesų vyskupas vykdė artimo meilę, šelpdamas idėjiškai skirtingus žmones, ir nesileido užverbuojamas, nes tai nesuderinama su jo, kaip ganytojo, pašaukimu. Gerai žinodamas, kad už tokį atsisakymą laukia mirties bausmė, paskutiniame laiške vyskupijos žmonėms Vincentas Borisevičius karštai kalbėjo apie priešų meilę. Vladimiro kalėjime mirusiam arkivyskupui Mečislovui Reiniui buvo mėginama priklijuoti „žydšaudžio“ etiketę, bet nuodugnesni tyrinėjimai parodė šį asmenį priešingoje šviesoje – kaip žydų gelbėtoją.

 Seminarijos rektorius kan. Kęstutis Žemaitis supažindino su palaimintojo Jurgio Matulaičio kanonizacijos bylos eiga. Čia ir toliau reikia žmonių dėmesio, pamaldumo, taip pat – patvirtinto stebuklo. Yra daug įvairių pranešimų apie gautas malones, bet stebuklo kol kas trūksta. Tiesa, užfiksuotas vienos trejų metų mergaitės pagijimas iš sunkios kepenų ligos, prašant palaimintojo Jurgio užtarimo. Tai patvirtinta gydytojų ir išsiųsta į Romą nepriklausomai analizei.

Vyskupas Rimantas Norvila trumpai informavo, kad nagrinėjant kitas dvi – Adelės Dirsytės ir Elenos Spirgevičiūtės – kanonizacijos bylas tebevyksta liudytojų apklausa.

Informacijos šaltinis: „Bažnyčios žinios“. 2003 gegužės 27, Nr. 10. P. 7 – 8.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*