Veronika Živilė Baltušnikaitė. Gailestinga širdis ir švelnios rankos – artimui

„Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių – man padarėte“ (Mt 25, 40). Šių Kristaus žodžių dvasioje paminėjome Panevėžyje Dievo apvaizdos seserų kongregacijos įkūrėjos Marijos Rusteikaitės 120-ąsias gimimo metines. Šios Dievo tarnaitės misija – mažinti moralinį ir materialinį skurdą – tęsiama jos pasekėjų. 27 seserys ir jų generalinė vyresnioji sesuo Leonora Kasiulytė skleidžia ypatingą širdies šilumą. Seserys pasitinka, švelniomis rankomis apglėbdamos kiekvieną alkstantį duonos ar meilės, likimo sužeistą, atstumtą žmogų – tai gyvas tikėjimas, gyva Evangelija, veikli meilė, spinduliuojanti Dievo malonė, kai stulbinančių technikos pasiekimų amžiuje stokojama žmoniškumo, atjautos, pasitikėjimo Dievo globa.

Dievo Apvaizdos atlaidai

Rugpjūčio 26 dieną Panevėžyje, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos centriniuose namuose, susirinko didelis būrys tikinčiųjų. Koplyčioje meldėmės prašydami, kad Dievo tarnaitė M. Rusteikaitė būtų paskelbta palaimintąja. Jau pradėta beatifikacijos byla. Dievo Apvaizdos atlaidų šv. Mišioms vadovavo Krekenavos Mažosios Bazilikos rektorius, kun. teol. dr. Gediminas Jankūnas, koncelebravo Panevėžio dekanas, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, kun. teol. dr. Romualdas Zdanys ir kanauninkas Vytautas Marozas. Dalyvavo Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius, Seimo narys Petras Luomanas. Šioje Gelbstinčios Dievo meilės saloje sėmėmės dvasinės stiprybės, agapėje dalijomės bendrystės šiluma ir vaišėmis.

Konferencija vienuolyne

Kongregacijos seserys pasitiko atvykusius Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovus. Konferencijoje pirmą kartą visuomenė buvo supažindinta su popiežiško Laterano universiteto Klaretianumo licenziatės Violetos Slepikaitės, šios kongregacijos sesers Domininkos darbu. Galėjome pavartyti knygą su jos kruopščiai dvejus metus rinkta medžiaga. Viliamės, kad ši vertinga knyga bus išleista. Pradėjusi rašyti šį mokslinį veikalą, s. Domininka susipažino su Vatikano II Susirinkimo dokumentais, rėmėsi enciklika „Vita consecrata“ ir kt. Pašvęstojo gyvenimo atnaujinimas prasideda nuo Šv. Dvasios malonių Bažnyčioje. Vienuoliai, sekdami Kristų, kviečiami tapti gyvąja Dievo Žodžio egzegeze.

S. Domininka pasakojo apie Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įsteigimo aplinkybes ir įkūrėjos M. Rusteikaitės gyvenimą, jos tikėjimo, meilės, aukos kelią, tarnavimą artimui.

M. Rusteikaitė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės garsaus didiko ainė, gimė 1892 m. sausio 2 dieną Kybartų dvare, Kurtuvėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, mokytojavo Kražiuose, Rusijoje įgijo farmacininkės specialybę. Marija ruošėsi tekėti, bet Dievo planai buvo kitokie. Žuvus sužadėtiniui, M. Rusteikaitė išgirdo Dievo kvietimą didžiajai misijai. Vietoje svajotos šeimos, ji gavo daug daugiau – didžiulę vargšų, ligonių, beglobių šeimą, tapo gerąja motinėle daugeliui. 1927 metais M. Rusteikaitė įsijungė į Panevėžyje įkurtą Šv. Vincento Pauliečio draugiją. Kun. Jurgis Tilvytis (MIC) ją pavedė Dievo Apvaizdos globai ir išmeldė Šv. Dvasios įkvėpimą. Per trejus metus susibūrė 30 pranciškonių tretininkių. M. Rusteikaitė, siekdama gilesnio Dievo pažinimo, tobulesnio sekimo Kristumi, tiesė pašventinto gyvenimo kelią. Ji parašė būsimos kongregacijos įstatus, kuriuos 1930 metais patvirtino vysk. Kazimieras Paltarokas. Jos apšviestos sielos troškimas, gyvenimo misija įrašyta kongregacijos Statute: „Būti gelbstinčios ir išganingos Dievo meilės įrankiu“. Be galo pasitikėdama Dievo Apvaizda M. Rusteikaitė patraukė kitus tobulėti, tarnauti artimui. Kiekviename žmoguje, net labai sužalotos sielos, ji matė Kristaus paveikslą. Ji nuolankiai globojo, glaudė dvasios ir kūno varguolius, užmiršdama save, būdama gyvos meilės pavyzdžiu. M. Rusteikaitė rašė seserims: „Trokšte trokštu, kad mano ir seserų sunkus ir vargingas darbas nors mažiausia dalimi prisidės prie plėtimo Kristaus karalystės žemėje“. Jai artimi buvo visų tautybių žmonės, „Veikimo plotas – visa Lietuva“. Dievas veikia per žmones. Dievas veikė per M. Rusteikaitę ir kongregaciją. Tokia buvo Jo valia.

Vaiguvoje, Kelmės rajone, įsikūrusios seserys maitino, gydė, globojo našlaičius, vargšus, Evangelijos dvasia auklėjo, švietė jaunimą. M. Rusteikaitę galima vadinti „lietuviškąja Motina Terese“. Ji gyveno kartu su globotiniais. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ji išgelbėjo penkiolikos žydų gyvybes (ir daugiau), visai nesirūpindama dėl savosios. Jos atminimą pagerbė žydų bendruomenė.

Kaune sovietų buvo nužudytas M. Rusteikaitės pusbrolis, buvęs Kauno miesto burmistras, Vidaus Reikalų ministras Steponas Rusteika, Panevėžio kalėjime sušaudytas brolis teisininkas, bibliofilas, Kultūros paveldo tarybos narys Zigmas Rusteika, artimieji ištremti į Sibirą. M. Rusteikaitei grėsė areštas. Pavojuje atsidūrė kongregacija. Jos įkūrėją slėpė Vilniuje žydų šeimos. M. Rusteikaitė sielojosi dėl paliktos bendruomenės, kentėjo būdama toli nuo seserų. Sekmadienį, einančią iš bažnyčios ją ištiko insultas. Geroji motinėlė mirė 1949 metais, palaidota Antakalnyje. Liko jos darbai ir žodžiai: „Šventumas pasiekiamas tik kantrybe, savęs atsižadėjimu, pasiaukojimu kitiems, ypač Dievo ir artimo meile“.

Sovietų okupacijos metais Dievo Apvaizdos kongregacija veikė pogrindyje, padėjo platinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, religinę literatūrą, slapta dirbo su jaunimu. Sesuo L. Kasiulytė buvo persekiota, atleista iš darbo.

1996 metais Izraelyje atminimo lentoje iškaltas Pasaulio teisuolės Marijos Rusteikaitės vardas, po mirties ji apdovanota medaliu. Nepriklausomybės metais (1992-aisiais) M. Rusteikaitės apdovanojimą Žūstančiųjų Gelbėjimo kryžiumi pasirašė Vytautas Landsbergis. Jos darbų tęsėjos Olimpijos Rajunčaitės apdovanojimą 2002 metais pasirašė Valdas Adamkus.

Sesuo Domininka teigė, kad M. Rusteikaitė buvo Šv. Dvasios įkvėpta, gyveno Dievo Žodžio šviesoje, ji pati buvo šviesa vargšams. Kongregacija subrandinta pranciškonišku-vincentišku dvasingumu. S. Domininka pastebėjo, kaip svarbu sekti pavyzdžiu-idealu. Ji atskleidė, ką davė jai knygos sudarymas: ji patyrė dar didesnę meilę savo kongregacijai, sutiko Gelbstintį Kristų, gelbstintį ją ir kongregaciją. „Suvokiau, ką Dievas padarė kongregacijos įkūrėjos sieloje, kokį Kristaus atvaizdą paliko mums“, – sakė s. Domininka.

2007 m. liepos 7 d. kongregaciją pasiekė popiežiaus Benedikto XVI ypatingas apaštališkas Palaiminimas.

85 metus gyvuojanti Dievo Apvaizdos seserų kongregacija ir šiandien pasiaukojančiai tarnauja Bažnyčiai, sekdama Kristumi, tęsdama M. Rusteikaitės įkurtą misiją. Jos veikla vykdoma dviem kryptimis: karitatyvine ir švietėjiška. Seserų tarnystės sritys – krikščioniškas ugdymas, kalinių ir ligonių sielovada, veikla Panevėžio vaikų dienos užimtumo centre, pagalba bažnyčiai, ekumeninė draugystė su žydų bendruomene, tikybos mokymas mokyklose.

Vienuolyne surengta Vytauto Žemkalnio gimnazijos moksleivių piešinių paroda, skirta M. Rusteikaitės misijai.

Kvietimas melstis

Vienuolyno seserys meldžiasi ir kviečia tikinčiuosius melstis, prašant Dievo malonės, kad vienuolyno įkūrėja Dievo tarnaitė Marija Rusteikaitė būtų paskelbta palaimintąja.

 

 

© 2012 „XXI amžius“


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*