Loreta Ripskytė „Barboros Žagarietės skuptūra iškils Žagarėje“

Barboros Umiastauskaitės skulptūra iškils šioje parapijai priklausančioje teritorijoje, kurioje anksčiau stovėjo senoji klebonija.
Žinomas skulptorius Romualdas Kvintas, kurio darbai puošia sostinę, kurs bronzinę Barboros Žagarietės skulptūrą. Šį iniciatorių pasiūlymą menininkas priėmė nedvejodamas, nes pats yra kilęs iš Žagarės.
Skulptūra iškils senosios klebonijos kieme
Bronzinė Barboros Umiastauskaitės (Žagarietės), XVII amžiuje gyvenusios vietos dvarininkaitės, garsėjusios savo pamaldumu, o po mirties – žmonėms suteiktomis malonėmis ir stebuklingais išgijimais, skulptūra iškils greta Naujosios Žagarės bažnyčios, senosios klebonijos kieme.
Ilgą laiką stovėjusius iš molio drėbtos klebonijos griuvėsius paveldosaugininkai leido nugriauti ir liko tuščia, žole apaugusi plynė, kurią supa bažnyčia, vaikų darželis „Vyšniukas“, parkas ir gimnazija.
„Kol stovėjo tie „moliai“, minčių statyti skulptūrą nebuvo. Bet paskui atsivėrė erdvė ir kilo idėja,“ – „Šiaulių kraštui“ sakė Romualdą Kvintą su žmona Egle trečiadienį į Žagarę atvykti pakvietęs vietos regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.
Sentimentai Žagarei
Pasiūlymą žinomas menininkas priėmė nedvejodamas, nes jo šaknys – Žagarėje. Čia gimė ir gyveno iki penkerių metų, vėliau šeima išsikėlė į Žemaitiją.
„Gyvenome Vilniaus gatvėje, pro mūsų sodą tekėjo upelis. Pamenu, sode nokdavo didžiulės labai saldžios kriaušės, kurios nukrisdavo ir skildavo į kelias dalis. O parko stadione vykdavo varžybos, koncertai. Tėvai vesdavosi mažą kartu, nes, matyt, neturėjo su kuo palikti,“ – vaikystės prisiminimų fragmentais dalinosi skulptorius Romualdas Kvintas.
Su tėvais jis dar atvykdavo pas krikštatėvius. Vėliau sąsajų su Žagare neliko. Paskutinį kartą R. Kvintas pasakojo čia lankęsis maždaug prieš penkerius metus. Tada pabendravo su jo tėvą pažinojusiu, dabar jau šviesaus atminimo paskutiniu Žagarės žydu Aiziku Mendelsonu.
Skulptūra bus šilta ir žmogiška
Skulptorius R. Kvintas „Šiaulių kraštui“ sakė apie Barborą Umiastauskaitę vaikystėje negirdėjęs, nors tada jos palaikai buvo saugojami Senosios Žagarės bažnyčios kriptoje. Vėliau yra tekę šį vardą išgirsti, o daugiau pasidomėjo neseniai.
„Tai nebus monumentali skulptūra. Noriu, kad ji atrodytų žmogiška, šilta, negąsdintų,“ – pirmas kūrybines mintis apie būsimą skulptūrą atskleidė Romualdas Kvintas.
Statys 2015 metais
Bronzinė Barboros Žagarietės figūra turėtų iškilti 2015 metų gegužės mėnesį. Žagarė 2015-aisiais yra paskelbta Lietuvos kultūros sostine.
Pasak parapijos klebono Mariaus Dyglio, gegužę numatoma švęsti Barboros Žagarietės atminimo dieną ir dėl to bus kreipiamasi į Šiaulių vyskupiją leidimo. Iki šiol gruodžio mėnesį Žagarėje buvo švenčiami šventosios Barboros, IV amžiuje gyvenusios katalikų šventosios ir kankinės, kurios nereiktų painioti su Barbora, atlaidai.
Barbora Žagarietė gyveno XVII amžiuje. 2005 metais pradėta jos paskelbimo palaimintąja beatifikacijos-kanonizacijos byla.
Informacijos šaltinis: Šiaulių kraštas. 2013 m. liepos 5 d.