Loreta Ripskytė „Barboros Žagarietės skuptūra iškils Žagarėje“

Bar­bo­ros Umias­taus­kai­tės skulptūra iš­kils šio­je pa­ra­pi­jai pri­klau­san­čio­je te­ri­to­ri­jo­je, ku­rio­je anks­čiau sto­vė­jo se­no­ji kle­bo­ni­ja.

Ži­no­mas skulp­to­rius Ro­mual­das Kvin­tas, ku­rio dar­bai puo­šia sos­ti­nę, kurs bronzinę Bar­bo­ros Žagarietės skulp­tū­rą. Šį ini­cia­to­rių pasiūlymą meni­nin­kas priė­mė ne­dve­jo­da­mas, nes pa­ts yra ki­lęs iš Ža­ga­rės.
Skulp­tū­ra iš­kils se­no­sios kle­bo­ni­jos kie­me

Bron­zi­nė Bar­bo­ros Umias­taus­kai­tės (Ža­ga­rie­tės), XVII am­žiu­je gy­ve­nu­sios vie­tos dva­ri­nin­kai­tės, gar­sė­ju­sios sa­vo pamaldu­mu, o po mir­ties – žmo­nėms su­teik­to­mis ma­lo­nė­mis ir ste­buk­lin­gais iš­gi­ji­mais, skulp­tū­ra iš­kils gre­ta Nau­jo­sios Ža­ga­rės bažny­čios, se­no­sios kle­bo­ni­jos kie­me.

Il­gą lai­ką sto­vė­ju­sius iš mo­lio drėb­tos kle­bo­ni­jos griu­vė­sius pa­vel­do­sau­gi­nin­kai lei­do nu­griau­ti ir li­ko tuš­čia, žo­le apau­gu­si ply­nė, ku­rią su­pa baž­ny­čia, vai­kų dar­že­lis „Vyš­niu­kas“, par­kas ir gim­na­zi­ja.

„Kol sto­vė­jo tie „mo­liai“, min­čių sta­ty­ti skulp­tū­rą ne­bu­vo. Bet pa­skui at­si­vė­rė erd­vė ir ki­lo idė­ja,“ – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė Ro­mual­dą Kvin­tą su žmo­na Eg­le tre­čia­die­nį į Ža­ga­rę at­vyk­ti pa­kvie­tęs vie­tos re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­rius Min­dau­gas Balčiūnas­.

Sen­ti­men­tai Ža­ga­rei

Pa­siū­ly­mą ži­no­mas me­ni­nin­kas priė­mė ne­dve­jo­da­mas, nes jo šak­nys – Ža­ga­rė­je. Čia gi­mė ir gy­ve­no iki pen­ke­rių me­tų, vėliau šei­ma iš­si­kė­lė į Že­mai­ti­ją.

„Gy­ve­no­me Vil­niaus gat­vė­je, pro mū­sų so­dą te­kė­jo upe­lis. Pa­me­nu, so­de nok­da­vo di­džiu­lės la­bai sal­džios kriau­šės, ku­rios nu­kris­da­vo ir skil­da­vo į ke­lias da­lis. O par­ko sta­dio­ne vyk­da­vo var­žy­bos, kon­cer­tai. Tė­vai ves­da­vo­si ma­žą kar­tu, nes, ma­tyt, ne­tu­rė­jo su kuo pa­lik­ti,“ – vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mų frag­men­tais da­li­no­si skulp­to­rius Ro­mual­das Kvin­tas.

Su tė­vais jis dar at­vyk­da­vo pas krikš­ta­tė­vius. Vė­liau są­sa­jų su Ža­ga­re ne­li­ko. Pas­ku­ti­nį kar­tą R. Kvin­tas pa­sa­ko­jo čia lankęsis maž­daug prieš pen­ke­rius me­tus. Ta­da pa­bend­ra­vo su jo tė­vą pa­ži­no­ju­siu, da­bar jau švie­saus at­mi­ni­mo pa­sku­ti­niu Ža­ga­rės žy­du Ai­zi­ku Men­del­so­nu.

Skulp­tū­ra bus šil­ta ir žmo­giš­ka

Skulp­to­rius R. Kvin­tas „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė apie Bar­bo­rą Umias­taus­kai­tę vai­kys­tė­je ne­gir­dė­jęs, nors ta­da jos pa­lai­kai buvo sau­go­ja­mi Se­no­sios Ža­ga­rės baž­ny­čios krip­to­je. Vė­liau yra te­kę šį var­dą iš­girs­ti, o dau­giau pa­si­do­mė­jo ne­se­niai.

„Tai ne­bus mo­nu­men­ta­li skulp­tū­ra. No­riu, kad ji at­ro­dy­tų žmo­giš­ka, šil­ta, ne­gąs­din­tų,“ – pir­mas kū­ry­bi­nes min­tis apie būsi­mą skulp­tū­rą at­sklei­dė Ro­mual­das Kvin­tas.

Sta­tys 2015 me­tais

Bron­zi­nė Bar­bo­ros Žagarietės fi­gū­ra tu­rė­tų iš­kil­ti 2015 me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį. Ža­ga­rė 2015-ai­siais yra pa­skelb­ta Lietu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne.

Pa­sak pa­ra­pi­jos kle­bo­no Ma­riaus Dyg­lio, ge­gu­žę nu­ma­to­ma švęs­ti Bar­bo­ros Žagarietės at­mi­ni­mo die­ną ir dėl to bus krei­pia­ma­si į Šiau­lių vys­ku­pi­ją lei­di­mo. Iki šiol gruo­džio mė­ne­sį Ža­ga­rė­je bu­vo šven­čia­mi šven­to­sios Bar­bo­ros, IV am­žiu­je gy­ve­nu­sios ka­ta­li­kų šven­to­sios ir kan­ki­nės, ku­rios ne­reik­tų pai­nio­ti su Barbora, at­lai­dai.

Barbora Žagarietė gy­ve­no XVII am­žiu­je. 2005 me­tais pra­dė­ta jos pa­skel­bi­mo pa­lai­min­tą­ja bea­ti­fi­ka­ci­jos-kanonizacijos by­la.

Informacijos šaltinis: Šiaulių kraštas. 2013 m. liepos 5 d.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

Komentaras

Enter Code *