Lina Kiršaitė „Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas: atminties įprasminimo aktualijos“

2002 m. kovo 28 d. Panevėžio Kraštotyros muziejuje vyko konferencija „Dievo tarnas kunigas Alfonsas Lipniūnas: atminties įprasminimo aktualijos“. Konferenciją vedė kun. dr. Gediminas Jankūnas ir dr. Aldona Vasiliauskienė, pranešimus perteikė prelegentai kan. dr. Robertas Pukenis, kun. A. Lipniūno bylos postulatorius (t. y. , jis atsakingas už bylą, kurią rengia, kad kun. A. Lipniūną galėtų paskelbti palaimintuoju), mons. Juozapas Antanavičius, dr. Aldona Vasiliauskienė.

Panevėžio kun. A. Lipniūno pagrindinės mokyklos moksleivės atliko meninę kompoziciją, poetiniais tekstais ir kun. A. Lipniūno dienoraščio žodžiais primindamos šią iškilią asmenybę.

A. Lipniūnas gimė 1905 m. Talkonių kaime, Pasvalio rajone. 1925-1930 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1930 m. įšventintas į kunigus paskiriamas į Panevėžio Katedrą, vėliau studijavo sociologiją Prancūzijoje, 1939 m. -1943 m. gyveno Vilniuje: ten – Pedagoginio instituto kapelionas, pamokslininkas Aušros Vartuose ir šv. Jonų bažnyčioje, dėstytojas Vilniaus kunigų seminarijoje. 1943 m. suimtas gestapo ir atvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 m. mirė ir buvo palaidotas Pucke (Lenkija). 1989 m. perlaidotas Panevėžio Katedros šventoriuje. 2006 -03-28 Panevėžio Katedroje pradėtas kun. A. Lipniūno paskelbimo palaimintuoju procesas.

Kun. dr. Robertas Pukenis kalbėjo apie kun. A. Lipniūno aktualumą šiandien, pabrėždamas, kad aštuonių Kristaus palaiminimų žiedas skleidėsi šio kunigo gyvenime. Kuo jis aktualus? – pirmiausia, jis studijavo sociologiją ir katalikišką akciją. Antra – bebaimis. Ar jis nesuprato, kas yra nacių gestapas? – Suprato, bet neišsigando. Jis netylėjo, kovojo, kad jaunimas neitų į nacių kariuomenę – ir Lietuvoje nebuvo sudaryta SS dalinio. Trečia – vyskupas Kazimieras Paltarokas, matydamas jo uolumą ir galimybes, ruošė jį savo įpėdiniu. Galbūt net visiškai kita linkme būtų pasisukęs tautos vairas ir kryptis. Jis – tas, kuris įkvepia pasimokyti iš jo ir įgyvendinti socialinę doktriną, kuris parodo Kristaus Evangeliją.

Mons. Juozapas Antanavičius perskaitė pranešimą „Kun. A. Lipniūno sugrįžimas į Nepriklausomą Lietuvą“. 1955 m. vyskupas Kazimieras Paltarokas tada dar jaunam kunigui Juozapui Antanavičiui parodė gluosnį Panevėžio Katedros šventoriuje ir paliko priesaką: „Aš senas, greit mirsiu, o tu jaunas, atsimink, kai tik bus galimybė, atvežk. kun. A. Lipniūno palaikus ir palaidok po šiuo gluosniu – tegul jis verkia jo.“ Tokios galimybės teko laukti dar 34 metus. Tačiau monsinjoras vyskupo žodžių neužmiršo. 1989 metais jis pats nuvyko į Pucką, didelėmis pastangomis gavo reikalingus leidimus, savo rankomis sudėjo iškastus kaulelius į karstą, tuo pat nuvykimu surinko daug medžiagos apie mūsų tautos kankinį Lenkijoje ir kartu su inžinieriaus Antano Šapalo ir generolo Juodviršio palaikais parvežė į Lietuvą. Trumpam sustota Vilniaus Arkikatedroje, gimtojoje Pumpėnų parapijoje, ir rugsėjo 12 d. amžinam poilsiui kun. A. Lipniūnas grįžo į Panevėžį, perlaidotas po verkiančiu gluosniu Katedros šventoriuje.

„Kodėl mes siekiame, kad šie kankiniai būtų su mumis?… Sklindanti kun. Alfonso Lipniūno dvasia turėtų skatinti kiekvieną žmogų mylėti Dievą, Tėvynę, ir vardan to aukotis“ – sakė mons. Juozapas Antanavičius.

Monsinjoras surinktus kun. A. Lipniūno daiktus padovanojo vyskupijos kurijai ir dabar Kraštotyros muziejuje buvo surengta šių daiktų paroda. Jis yra išleidęs ir dvi knygeles – vieną lietuvių, kitą lenkų kalbomis.

Daktarė Aldona Vasiliauskienė, naudodama skaidrių montažą, pristatė Dievo tarno kun. A. Lipniūno vardo sklaidą: tai žodinė ir rašytinė formos, parodos, kun. A. Lipniūno vardo institucijos, meno paminklai. Yra surinkta kun. Stasio Ylos medžiaga, kuri gal kitais metais bus išleista knyga.

Dr. A. Vasiliauskienė priminė ir kun. Alfonso bendravimą su ateitininkais, sykiu išreikšdama didelį dėkingumą panevėžietei Albinai Saladūnaitei, dariusiai daugybę žygių su mūsų kartos ateitininkais, pagerbiant kun. A. Lipniūno atminimą.

Renginyje dalyvavo iš už Vilniaus atvykęs kun. A. Lipniūno sūnėnas Alfonsas Lipnickas su žmona. Svečias pasidalino Lipniūnų – Lipnickų giminės istorijos fragmentais.

Į klasimą iš salės bylos postulatoriui „kada bus užbaigtas kun. A. Lipniūno beatifikacijos procesas?“ kun. dr. Robertas Pukenis atsakė, kad dar ne viskas padaryta, nes bylą ruošia keletas dvasininkų, ir tik kiekvienam iš jų atlikus tam tikros srities tyrimą ir jį aprašius, galima bus apibendrinti ir teikti bylą į Romą. Vieni kunigai atlikę nemažai darbų, kitiems dar reikia nemažai jų atlikti. Surinkta apie 370 straipsnių. Nieko nerandama, kas neigtų jo šventumą.

18 val. ta proga Panevėžio Katedroje buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas; drauge meldėsi Panevėžio Katedros ir svečiai kunigai. Pamoksle ganytojas kalbėjo apie kun. A. Lipniūno drąsą ir laisvę – tai yra jaunimo idealas – būti laisvu ir niekada nepasiduoti. „Šiandien galime Tavimi didžiuotis. Tu išaukštinai Lietuvių tautą. Tu sudegei, uždegdamas meilę daugelio jaunų žmonių širdyse… Išgirdę apie Tave, jaunimas pasiryžta būti tokie kaip Tu. Nenustok deginęs lietuvių širdis. Nesiliauk kiekvieno lietuvio širdyje kurstyti idealizmą“ – sakė pamokslininkas. Pabaigoje vyskupas tarė padėkos žodį daktarei Aldonai Vasiliauskienei už tokį nuoširdų kun. A. Lipniūno pagerbimą ir dalyvavimą istorijos komisijoje jo byloje.

Po šv. Mišių Katedros šventoriuje prie kun. A. Lipniūno kapo buvo giedamos „Viešpaties angelas“ ir „Marija, Marija“ giesmės. Ganytojas visiems padėkojo už dalyvavimą.

Informacijos šaltinis: http://panevezys.lcn.lt/archyvas/naujienos;757


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*