Kun. Kęstutis A. Trimakas „A. Dirsytės maldaknygė suomių kalba“

26d8096207f7ab9f7148326b2e64fb29b0daab89_article_200

A. Dirsytės maldaknygė suomių kalba

Sovietų Sąjungoje, Sibiro sunkiųjų darbų lageryje, 1953 metais kalinės Adelės Dirsytės ranka parašyta maldaknygė, pavadinta „Marija, gelbėki mus“, išsprukusi laisvėn, buvo išspausdinta penkiuose žemynuose, keturiolikoje valstybių, apskriejo pasaulį vieno milijono tiražu. 2011 metais ji buvo išleista dar viename krašte – Suomijoje.

2009 metais mons. Artūras Jagelavičius ir dr. Mindaugas Bloznelis lankėsi Suomijoje, kur Turku mieste Vasario 16-osios dienos proga supažindino organizatorius su Adelės Dirsytės maldaknyge „Marija, gelbėki mus“ ir pasiūlė ją išversti į suomių kalbą.

Pasiūlymą svarstė Donelaičio vardo draugija, kurios tikslas – supažindinti suomius su lietuvių tautos kultūra. Ši draugija jungia ne tik lietuviaus, bet ir lietuvių tautos kultūra besidominčius suomius. Draugija turi keletą skyrių įvairiuose Suomijos miestuose. Maldaknygę išversti į suomių kalbą ir ją išspausdinti ryžosi Donelaičio draugijos Turku skyriaus nariai.

Vertimui naudotas leidimas anglų kalba, išverstas kun. Kęstučio A. Trimako ir išspausdintas Jungtinėse Amerikos Valstijose 1960 metais. Vertimas derintas su originalia lietuvių kalba išspausdinta maldaknyge, taip pat su kai kuriais kitais vertimais. Įvade rašoma, kad „pagrindinį vertimo ir suomių kalbos specifikos suteikimo maldaknygei darbą atliko draugijos narys pastorius Sakari Ojanenas“. Draugijos Turku skyriaus pirmininkas Lasse Bergrothas „prisidėjo prie galutinio stiliaus formavimo ir vertimo atitikimo koregavimo darbų“. Talkininkavo Matti Heikila ir Birutė Simonenkovienė. Taigi, tai buvo didelės talkos ir didelių pastangų rezultatas.

Pirmoji suomių laida 2011 metais

Pirmoji maldaknygės laida buvo išspausdinta 2011 metais. Knygelė – nedidelio formato, išleista kukliu viršeliu. Šalia į suomių kalbą išverstų maldų, gretimuose puslapiuose pateikiamos Adelės Dirsytės ranka rašytų maldų fasmilės.

Knygutės pradžioje – trys įvadai. Pirmajame Donelaičio draugijos Turku skyriaus pirmininkas Lasse Bergrothas pateikė faktus, kaip kilo mintis šią maldaknygę išversti ir kas atliko darbus. Antrajame pastorius Sakari Ojanenas aprašė maldaknygės autorės Adelės Dirsytės gyvenimą. Jam teko panaudoti vienintelį jam prieinamą Kęstučio A. Trimako anglų kalba išspausdintą leidinį „A Voice from Siberia“ (Šauksmas iš Sibiro).

Taigi biografiniai faktai iš ten, išskyrus kai kuriuos netikslumus, kurių svarbiausi yra du, būtent: 1) A. Dirsytė nėra „Katalikų Bažnyčios paskelbta šventoji“, o tik kandidatė į palaimintąsias; ir 2) svarbiausias šaltinis apie A. Dirsytę nėra kun. dr. Kęstučio A. Trimako leidinys „Šauksmas iš Sibiro“ (išspausdintas 2005 m.), bet dr. Mindaugo Bloznelio sudaryta monografija „Adelė Dirsytė: gyvenimas ir darbai“ (išspausdinta 2003 m.).

Trečiojo įvado tekstas – į suomių kalbą išverstas Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus įvadinis žodis iš Kaune 2002 m. „Atminties“ išleistos maldaknygės lietuvių kalba. Jame supažindinami skaitytojai su Adelės Dirsytės asmenybe ir jos maldaknygės reikšme: „Ši kukli maldaknygė amžiams išlieka paminklas ne tik Adelei Dirsytei ir su ja kentėjusioms draugėms, bet ir krikščioniškai Lietuvai, išugdžiusiai nuostabios sielos žmonių. Telaimina Dievas visus, kurie naudosis šia maldų knygute, ir malda tesubrandina juos auka ir meile būti panašiems į anas priespaudos ir kančių dienų lietuvaites.“ Gaila tik, kad įvado gale teišspausdintas autoriaus vardas ir pavardė be arkivyskupo titulo.

Stebina šios pirmosios laidos labai mažas išspausdintų egzempliorių skaičius. Dvidešimt egzempliorių – visa pirmoji laida. Kodėl tiek mažai? Pagrindinė priežastis – vertėjai delsė spausdinti vertimą, neturėdami leidimo iš autorystės teisę turinčio asmens.

Teko panaudoti visus galimus argumentus: maldaknygės autorė mirė, nepalikdama palikuonių; jau praėjo pusšimtis metų; per tą laikotarpį ši maldaknygė buvo išspausdinta įvairiuose pasaulio kraštuose lietuvių ir kitomis kalbomis. Per tą visą laiką niekas nepretendavo į autorystės teises. Vertėjai pagaliau buvo įtikinti.

Dvasinis ginklas

A. Dirsytės maldaknygė turi didelę reikšmę. Ji – originali ir konkreti liudininkė, bylojanti apie lietuvių tautos ištremtųjų kančią dėl religinių ir tautinių įsitikinimų. Ji rodo gilų, nepalaužiamą religinį nusistatymą, persekiojimą (trėmimą Sibiran) ir rėmimąsi tikėjimu į Dievą, Kristų ir Jo Motinos užtarimą.

Ši maldaknygė buvo itin svarbi mūsų pačių tautai Lietuvoje ir išeivijoje tais persekiojimo laikais, bet lieka tokia pati ir šiais laikais, bylojanti tikėjimo svarbą.

Ji buvo itin reikšminga Šaltojo karo metu, kai Sovietų Sąjunga stengėsi įtikinti Vakarų pasaulį šalyje klestint „religine laisvei“. Sibiran ištremtųjų maldaknygė nelyg rakštis sovietinei propagandai.

Išspausdinta ir platinama penkiuose kontinentuose ši tremtinių lietuvių maldaknygė liudijo sovietų komunistinės valdžios nežmonišką kovą prieš tikinčiuosius į Dievą. Spausdinama buvo ypač tuose kraštuose, kurie buvo pavojuje – komunistinių kraštų pašonėje, kaip Kinijoje, Taivano-Formozos saloje (kinų kalba 1963 m.) ir Pietų Korėjoje (korėjiečių kalba 1967 m.)

Kokia jos reikšmė dabar? Prisiminkime: Sovietų Sąjungos pašonėje esanti Suomija pati buvo jos 1940 metais užpulta, didvyriškai gynėsi, apsigynė, tačiau buvo priversta atiduoti dalį savo teritorijos.

Suomių pirmos laidos įvade Bergrothas rašo: Sovietų Sąjungoje „persekiojimas dažniausiai likdavo režimo viduje (supraskim: žinios nepasiekdavo užsienio – K.T.); pavyzdžiui, Suomijoje viešai nebuvo kalbama apie Sovietų Sąjungoje neteisėtai užgrobtų Pabaltijo valstybių opozicinę veiklą“. Taigi ši maldaknygė yra persekiojimo ir „opozicinės veiklos“ liudytoja. Gaila, kad tokios žinios nepasiekdavo Suomijos tada. Tas trūkumas atitaisomas šiomios dienomis. Istoriniai faktai nepasensta.

Antroji laida

Paskutinėmis žiniomis, svarbiausias maldaknygės vertėjas pastorius Sakari Ojanenas leidėjų vardu tariasi su viena katalikų knygų leidykla dėl antro maldaknygės vertimo. Šiaurės Amerikos ateitininkų Adelės Dirsytės fondas siūlosi šios laidos spausdinimą paremti. Suomijoje, kur liuteronų konfesija labiausiai paplitusi, vykdomas ekumeninis projektas.

Ryšį su šio straipsnio autoriumi palaikanti Birutė Simanovičienė suomius apibūdino kaip galvotus žmones, kuriems tinka posakis: „Rogės taisomos žiemą, kad ateitų vasara“. Neabejojame, antra A. Dirsytės maldaknygės laida bus išspausdinta didesniu tiražu.

Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*