Dr. Sigitas Jegelevičius „Kun. Alfonso Lipniūno pastoracinė ir visuomeninė veikla Vilniuje (1940–1943)“

2005 m. kovą ir balandį Lietuvoje buvo minimos naujausiųjų laikų kankinio kunigo Alfonso Lipniūno-Lipnicko sukaktys: 100‑osios gimimo ir 60‑osios mirties metinės. Šis tekstas skirtas kun. A.Lipniūno pastoracinės bei visuomeninės veiklos 1940–1943 m. Vilniuje analizei. Detaliam tyrimui stokojame pirminės dokumentinės informacijos (abejotina, ar jos daugiau atsiras), todėl kai kurie siužetai turi prielaidų, istorinės rekonstrukcijos elementų, neprasilenkiančių su to meto Lietuvos realijomis bei pamokslininko kun. A.Lipniūno, kaip katalikų dvasininkų luomo atstovo, tikromis galimybėmis (tam pagrindą duoda lietuvių tautinio antinacinio pasipriešinimo sumanymai, organizacija bei veikla, taip pat žymios jo dalies ryšiai su Bažnyčia). Sunku „prakalbinti“ šiuos fragmentiškus šaltinius, bet ir iš jų galima susidaryti tam tikrą vaizdą. Kun. A.Lipniūnas Vilniuje, vengdamas siaurų tautinių motyvų, bet vadovaudamasis aukštesniais principais, mezgė ryšius su įvairiataute Vilniaus katalikų bendruomene. Jis 1939 m. pačioje pabaigoje atsikėlė į Vilnių kaip perkeliamo iš Panevėžio Pedagoginio instituto lektorius. 1940 m. pradžioje buvo paskirtas Vilniaus universiteto studentų kapelionu ir tapo universitetinės Šv. Jonų bažnyčios pamokslininku. Sovietinės (1940–1941) bei nacių okupacijos (1941–1944) metais kun. A.Lipniūnas nuosekliai kovojo dėl Bažnyčios vietos sovietizuojamos katalikiškos visuomenės gyvenime, dėl katalikų teisių visuomenėje, kurią mėgino palaužti ir „perauklėti“ totalitariniai režimai. Okupacijų sąlygomis kun. A.Lipniūnas telkė katalikiškąjį jaunimą kovai dėl Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių. Tiek sovietinės, tiek nacių okupacijos metais jis nuosekliai vykdė Bažnyčios misiją. Nacių okupacijos metais įkūrė Laisvės fondą. Už veiklą, kuri nebuvo suderinama su nacių ideologija bei praktika, kun. A.Lipniūnas 1943 m. kovą buvo areštuotas ir įkalintas Štuthofo konc. lageryje. Krinkant Rytų frontui, jis su evakuojamų kalinių kolonomis atsidūrė kašubų žemėje lenkų Pamaryje, kur 1945 03 28 ir mirė Pucko miestelyje, aukodamasis kitiems.

Daugiau skaitykite: LKMA Metraštis, t. XXVII, Vilnius, 2005.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*