Aušros vartų Dievo Motinos paveikslas

scan0003Aušros Vartų koplyčioje esantis Mergelės Marijos paveikslas kaip stebuklingas garbinamas jau keletą šimtų metų. Tai vienas iš nedaugelio Madonos paveikslų be kūdikio. Paveikslas (165 x 200 cm) nutapytas ant 2 cm storio ąžuolinių lentų. Marijos galvą puošia dvi viena ant kitos uždėtos paauksuotos sidabrinės karūnos. Viena jų yra barokinio, kita Rokoko stiliaus.

Apie paveikslo atsiradimą ir autorių nėra jokių žinių nei archyvuose, nei kronikose. Būta įvairių paveikslo atsiradimo Vilniuje versijų, įskaitant istoriją, kad ją čia esą parvežęs kunigaikštis Algirdas iš žygio į Krymą. Paveikslo istorijai nuo XVII a. vienintelis patikimas šaltinis yra karmelito Hilariono Relacya, t.y. pranešimas „apie stebuklingą šv. Mergelės Marijos paveikslą Vilniuje Aušros Vartuose“, išspausdintas 1761 m. Vilniuje lenkų kalba. Autorius rėmėsi karmelitų, gyvenusių greta Aušros Vartų nuo 1626 m., žiniomis bei neišlikusiais aprašymais. Hilarionas aiškiai teigia, kad šio paveikslo kilmė karmelitams nebuvo žinoma. Karmelitai po savo įsikūrimo šalia Aušros Vartų ėmė rūpintis to šv. paveikslo, kuris buvo gana apleistas, garso didinimu. Paveikslas, kaip ir patys vartai buvo miesto magistrato nuosavybė. Tuo metu dar nebuvo jam skirtos koplyčios, nei ypatingų papuošimų. Karmelitams perimant paveikslų jis buvo toje pačioje vietoje kaip ir dabar, šiek tiek įleistas į mūrą. Nuo sniego ir lietaus jį saugojo langinės. Prie paveikslo buvo mažas balkonėlis, į kurį vedė statūs ir siauri laiptai.

1671 m. karmelitų rūpesčiu šv. paveikslui toje pat vietoje pastatyta medinė koplyčia. Gaisro 1715 m. metu koplyčia sudegė. Karmelitai tuomet spėjo paveikslą iš koplyčios išnešti ir perkėlė į savo bažnyčią. Tuo tarpu Aušros Vartuose buvo pastatyta mūrinė koplyčia, kur XVIII a. trečiajame dešimtmetyje dalyvaujant 4 vyskupams, LDK senatorių būriui ir kt. buvo perneštas paveikslas.

Pirmieji moksliniai paveikslo tyrimai atlikti 1927 m. ir nustatyta, kad jis tapytas XVI a. II-oje pusėje, greičiausiai italų meistro.

Stebuklingu paveikslas ėmė garsėti ne anksčiau kaip XVII a. 1671 m. paveikslą įnešant į pirmąją (medinę) koplyčią, karmelitų pamokslininkas tėvas Karolis jau pasakojo apie stebuklus, įvykusius prie šio paveikslo, tačiau XVII a. bažnyčia šio paveikslo dar nepripažino kaip stebuklingo. Pvz., kunigas Vaitiekus Vijūkas-Kojelavičius (Miscellania, 1650 m.), minėdamas stebuklingus Lietuvos paveikslus apie Aušras Vartų paveikslą neužsimena. Bažnytinė hierarchija šiuo klausimu gana ilgai laikėsi santūriai, tačiau ilgainiui paveikslo šventumas imamas pripažinti. 1773 m. birželio 5 d. dvi popiežiaus Klemenso XVI-ojo bulės suteikia ad perpetuam rei memoriam daug atlaidų besimeldžiantiems į Aušros Vartų šv. Mergelę.

Aušros Vartų paveikslas turtingas prasmių. Jame galima įžvelgti ir Angelo žinios klausančią Mergelę, ir nuodėmingus žmones prie širdies glaudžiančią Gailestingumo Motiną. Aptaisuose vaizduojami saulė, žvaigždės ir pusmėnulis yra Nekaltai Pradėtosios atributai, reiškiantys Dievo malonių perteklių. Aptaisų simbolikos praturtintas paveikslas primena Švč. Mergelės atvaizdų tipą, vadinamą Tota pulchra (pagal Giesmių giesmės 4, 7 žodžius: „Tu visa graži mano mieloji, ir nėra dėmės tavyje“). Švč. Mergelė Marija čia pristatoma kaip naujosios, vien Dievo malone nuteisintos kūrinijos pradžia ir kaip aukščiausias visų krikščionių idealas.

Su Nekaltai Pradėtosios idėja sietinas ir jos gimdytojų šv. Joakimo ir šv. Onos vaizdavimas – jų skulptūros stovi abipus paveikslo tarp altoriaus kolonų. Pasakojama, kad Marijos tėvai, pasiturintys ir pamaldūs žmonės, ilgą laiką buvę bevaikiai, dėl to kentę gėdą. Kartą Joakimas net buvęs išvarytas iš aukojimo apeigų šventykloje ir nusiminęs nenorėjęs eiti namo. Tačiau angelas liepęs jam grįžti pas žmoną, ir netrukus jie susilaukę dukters, kurią nuo kūdikystės lydėję stebuklai. Nuostabi Švč. M. Marijos gimimo istorija – tai nuoroda į Jos išskirtinę padėtį: Dievas nuo pat prasidėjimo momento apsupo Ją ypatinga globa bei malone ir apsaugojo nuo gimtosios nuodėmės suteršties. Marija, Nekaltai Pradėtoji, buvo nuteisinta, atsižvelgiant į būsimą Dievo Sūnaus Įsikūnijimą ir Atpirkimą, todėl Jos gimimas pranašauja artėjantį išganymą, kaip Aušros žvaigždė pranašauja Saulės patekėjimą.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*