Asta Bitinaitė „Kunigas Alfonsas Lipniūnas – Prisikėlimo Žmogus“

Kovo mėnesį nuo kunigo kankinio Alfonso Lipniūno gimimo sukako šimtas, o nuo mirties – 60 metų. Gimė Talkonių kaime, palei dulkėtą vieškelį, senoje rąstų troboje, dengtoje šiaudais. Mirė Pucke, Lenkijoje, prieš tai iškankintas Štuthofo koncentracijos stovykloje.

Panevėžio žygeiviai, prie kurių prisijungė ir pasvališkių, pėsčiomis apėjo kunigo Alfonso gimtąją žemę. Žygis prasidėjo Daujėnuose, prie partizanų kapų, vingiavo pro Rinkūnus – arkivyskupo Juozapo Skvirecko tėviškę, Stebeikėlius – poeto Bernardo Brazdžionio gimtąją vietą ir – į Talkonius, kur kunigo Alfonso Lipniūno gimtieji namai. O paskui – į Pumpėnų bažnyčią ir vienuolyną. Dar snieguotu keliu nueita apie septyniolika kilometrų. Žygiavo dvidešimt žmonių, kartu keliavo ir kunigo Alfonso dienoraštis.

O jau paskutinę kovo dieną Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekoje buvo pristatyta paroda „Prisikėlimo Žmogus“. Joje – fotografijos, spaudiniai, asmeniniai kunigo Alfonso Lipniūno daiktai iš monsinjoro kun. Juozapo Antanavičiaus archyvo. Nuotraukose lyg metraštyje atsispindi ir A. Lipniūno palaikų perlaidojimas iš Pucko į Lietuvą 1989-aisiais, sutikimas Panevėžyje ir laidotuvės katedros šventoriuje, tada kalbėjęs kurso draugas, Saločiuose bei Pasvalyje kunigavęs Jonas Rimša, kasmet Štuthofe vykstančios kankinių pagerbimo iškilmės, gegužinės pamaldos kunigo Alfonso tėviškėje Talkoniuose…

Pristatydamas išsaugotus kunigo Alfonso Lipniūno asmeninius daiktus, mons. Juozapas Antanavičius sakė, jog tai – patys brangiausi daiktai, kurie buvo parsivežti iš Lenkijos į Panevėžį kartu su kunigo Alfonso palaikais. Tuos daiktelius, kunigui mirus, surinko jo lemties draugas ir dabar dar gyvas Mykolas Pečeliūnas. Tai – visą kančių kelią kunigo Alfonso išsaugotos Lietuvos ir Latvijos vėliavėlės, parkeris, pieštukas, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, šukos, kelioninė šakutė, apmegztas Pažaislio Dievo Motinos paveikslėlis, žiedas, kryželis su nuteistojo numeriais, pamokslų konspektai, akiniai suskilusiais stiklais… Viskas buvo sudėta į dėželę, ant kurios lietuviškai užrašyta: „Įduoti Panevėžio vyskupui ar Vilniaus seminarijai“.

– Kunigas Lipniūnas visą save atidavė, kad stiprintų tikėjimą. Ir vokiečių okupacijos metais jis buvo persekiojamas už tai, kad užstojo Lietuvos jaunimą, jog neparsiduotų į nacių dalinius nei už tabaką, nei už degtinę. Todėl jis nuėjo kankinio keliu. Kunigo Lipniūno asmenybė mane įkvėpė, jo dėka įsitraukiau į kovą už tikėjimą, tai pakurstė tikėjimo ugnį,– Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekoje kalbėjo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

Visiems renginio dalyviams buvo dovanojama Panevėžio vyskupijos išleista knygutė, kurią maketavo ir apipavidalino vyskupas Jonas Kauneckas. Šioje knygutėje – ištraukos iš kun. Alfonso Lipniūno dienoraščio, poeto Mykolo Karčiausko eilės ir Vyskupo įžanginis žodis.

Apie kun. Alfonso Lipniūno dienoraščius ir šio Kunigo įkvepiančią asmenybę bibliotekoje pranešimą skaitė klierikas Justas Jasėnas.

Informacijos šaltinis: Pasvalio rajono laikraštis „Darbas“, 2005, bal. 9, p. 3.


Parašykite komentarą

CAPTCHA Image

Reload Image
*